Pasaulio aktualijos
Pasaulis nuo seno susidurdavo su kraujo perpylimo ir organų donorystės poreikiu, bet tik dabar tai tapo plačiai įgyvendinama. Vakarų Lietuvos medicinos portalo žurnalistas Mindaugas Savickas kreipėsi į meditacijos meistrą Prembudą (m.dr. Mečislovą Vrubliauską) su prašymu trumpai pakomentuoti meditatorių požiūrį į kraujo ir organų donorystę.
Reikia pažymėti, kad straipsnio tema yra apie tikėjimų požiūrį į donorystę, tuo tarpu Ojo meditacijos centre nekultivuojamas joks tikėjimas. Čia praktikuojamos meditacinės praktikos ir medituojama. Tai daug daugiau nei bet koks įsivaizdavimas, galvojimas, tikėjimas, malda ir panašiai. Šie pakaitalai reikalingi tik tokiu mastu, kokiu žmogus atitrūksta nuo realybės, nuo kūno, dvasios, meilės. Kam tikėti ar įsivaizduoti sotumą, jei esi sotus. Kam tikėti ar įsivaizduoti dievus, jei esi dvasioje šiapus ir anapus?
Čia Prembuda kalba apie meditatoriaus požiūrį į donorystę, kuris beveik nepriklauso nuo asmens, nes tai daugiau siejasi ne su asmeniu, o su tiesa.
Vakarų lietuvos medicina
Donorystė. Ką sako jūsų tikėjimas? | | 2012 m. Rugsėjo 4 d., Antradienis
| |
Medituotojas žino, kad jo kūnas tėra instrumentas, ir nuostabu, jei esant būtinybei, juo naudojasi ir kiti, - sako M. Vrubliauskas. Asmeninio archyvo nuotr. | |
Kasmet mūsų šalyje miršta keliasdešimt žmonių todėl, kad nesulaukia jiems gyvybiškai reikalingų donorų organų. Nuo 2008 m. daugėja potencialių donorų artimųjų prieštaravimų donorystei: 2008 m. tokių atvejų buvo 25 proc., 2009 m. 30, 2010 33, 2011 38, o per 8 šių metų mėnesius 40 proc.
Meditacijos centro Ojas bendruomenės lyderis technikos mokslų daktaras Mečislovas Vrubliauskas, paklaustas, ką mano apie donorystę, pažvelgė į ją taip: Žmogus yra vieningos gamtos dalis, žemiškos evoliucijos viršūnė. Jo ląstelių DNR, embriono forma, hormonų, amino rūgščių sudėtis ir daug kitų dalykų yra labai panašūs į gyvūnų. Dar panašesni yra pačių žmonių organai. O žiūrint iš vidaus, meditatyviai, visi esame vieningos visumos dalys. Tie patys penki pojūčiai, tos pačios emocijos pyktis, baimė, smalsumas, džiaugsmas, kita, panaši laimės paieška. Todėl kraujo ir organų donorystė geras ir vertingas sprendimas. Ir tuomet, kai žmogus dalijasi vienu iš dviejų turimų organų, pvz. inkstu, ir tuomet, kai leidžia paimti savo organus, kūnui mirštant, Vakarų Lietuvos medicinai teigė M. Vrubliauskas.
Išjaustas, išgyventas sutikimas donorystei ugdo ir mūsų dvasią, atveria širdį meilei, sielą laimei. Pats esu ne kartą davęs kraujo, dalijęsis įvairias dalykais; kiti medituotojai paprastai irgi pritaria donorystei, nors pats donoro kortelės kol kas neturiu. Mano matymu, ateityje žmogaus organai ir jų dalys galės būti auginami ir esant reikalui naudojami, sakė dr. M. Vrubliauskas.
Donorystė yra prasminga, kuria gerovę, jei recipientas saugo savo kūną, jo dalis, dėl savo nemokšiškumo ar savo malonumui nežaloja, nežudo gyvūnų, gamtos. Ji mūsų pamatas, šaknys. Šiuo metu dar taip nėra. Medituotojas junta, kad mėsa, alkoholis, narkotikai teršia kūną. Ne mažiau jį teršia ir pyktis, baimės, nešvarios mintys. Įtampas prote ir kūne, o kartu ir negalias juose sukuria neapykanta, netransformuotas seksualumas, pinigų, valdžios troškimas. Geriausias vaistas proto ir kūno sveikumui, pusiausvyrai ir laimei yra meditacija. Tuomet ir donorystė yra beveik nereikalinga. Kita vertus, medituotojas žino, kad jo kūnas tėra instrumentas, ir nuostabu, jei esant būtinybei, juo naudojasi ir kiti. Tai džiugina širdį ir sielą.
Skaityti visą straipsnį
Meditatoriai į transplantacijos problemą žiūri žymiai giliau ir plačiau, įskaito, kas seka iš vidaus. Kai kurių dalykų, kuriems reikalingas labai didelis centruotumas ir jautrumas, perduoti nemeditatoriams neįmanoma. Besidomintys medicininės ir meditacinės transplantacijos suderinimu, gali skaityti
plačiau.
|