LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Mokslo ir dvasios pažanga

Būna momentai, kai galima lengviau pagerinti gyvenimą. Žemdirbiui tai - sėjos metas, studentui sesijos, o visuomenei dažniausiai - rinkimų metas. Ką ir kaip keisti galime suprasti tik tuomet, jei patys keičiamės, tobulėjame. Kitaip liekame viduramžiuose, kaip ir senieji tikėjimai, ideologijos, jų dogmos ir kanonai. Šiandien kaip niekada anksčiau Lietuvai būtina mokslo ir dvasios pažanga. Kitaip valdžia Europos pinigus išleis butaforinių slėnių ir kryžių statymui, o pinigų liaudžiai ir pažangai neliks. Liks tik skylės ir skolos. Aš europinigų negaunu nė lito. Bet aš, kaip ir kiekvienas nuoširdus ir pažangus žmogus esu už tai, kad jie būtų dalijami žmonėms ne korupcijos būdu, o skaidriai ir kvalifikuotai.

Žvilgtelėkime į Lietuvos televizininkų, kunigų, politikų ir kitos valdžios veiksmus, žinias ir moralę. Jie šiuo metu dažniausiai apeliuoja į dekalogą. Pagal dekalogą ir Dievo pavyzdį jie lyg ir elgiasi ir siūlo mums pagal jį elgtis. Ypač, jei reikia rinktis tarp tautos, visuomenės ir tikėjimo. Lietuvos televizija masiškiausiai siūlo laikytis krikščioniško Senojo Testamento.

Mozė dekalogą - dešimt Dievo įsakymų sakosi gavęs ant Sinajaus kalno. Apie tai plačiau galima rasti Senojo testamento Išėjimo Knygoje. Antras dekalogo įsakymas yra „2. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane vieną.“ ir „6. Nežudysi.“

Jau gavus dekalogą kartą izraelitai sudėjo brangenybes ir iš jų gavosi aukso veršis. Tai pamatė Dievas ir Mozė.

Mozė tarė: „"Kas už VIEŠPATĮ, teateina pas mane!" Visi levitai susibūrė aplink jį. 27Jis tarė jiems: "Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Prisijuoskite kalaviją prie šono, visi iki vieno! Eikite nuo vartų prie vartų, išilgai ir skersai per stovyklą, ir žudykite savo brolį, kaimyną ir giminaitį'". 28Levitai padarė kaip Mozė įsakė, ir tą dieną krito apie tris tūkstančius žmonių. 29Mozė tarė: "Šiandien jūs pašventėte save VIEŠPATIES tarnybai, nes buvote kiekvienas prieš savo sūnų ar brolį, šiandien gavote sau palaiminimą" (Išėjimo knyga, 32.26).

Tai galiojantis dekalogo taikymo pavyzdys gyvenime. Jis plačiai taikytas kryžiaus karų metu, inkvizicijos metu ir tebegalioja iki šiol. Taip elgiasi tarpusavyje skirtingų tikėjimų išpažinėjai. Lietuvos Konstitucijos 43 straipsnis numato, kad Lietuvos katalikų bažnyčios ir kitos taip vadinamos tradicinės religinės organizacijos jau turi juridinio asmens teises. Be jokios moralės ir įsipareigojimų. Jie Mozės ir Dievo pavyzdį gali bet kada pritaikyti. Vienintelė viltis, kad Lietuvos gyventojai bent jau entuziastingai netaikys šių krikščionybės kanonų lietuviams, Lietuvos gyventojams ir naujų religijų praktikuotojams. Kita vertus, ir prioritetiniai Jungtinių tautų ir Europos Sąjungos teisės aktai to neleidžia. Leidžia tik Lietuvos Konstitucija. Gal ir Konstitucinis teismas.

Čia dar atsargiai priminsiu Lietuvoje nežinomą tiesą, kad beveik nėra ryšio tarp tikros religijos ir tikėjimo. Tikėjimai orientuojasi į mesijus, dievus, kitus. Religija ir ypač pažangi meditacinė religija orientuojasi į vidų, į savo širdį, sielą, į vidinį šaltinį. Vidinis dvasios šaltinis turi tik tiek bendro su mesijais ir Dievu, kiek ir Nemunas ar Nilas su premjeru, prezidentu ar Jungtinių tautų generaliniu sekretoriumi.

Lietuvai reikalinga ne tik dvasios, bet ir mokslo pažanga. Ypač suderinta mokslo ir dvasios pažanga. Aš kaip labai retai atsitinka giliai dalyvavau ir dalyvauju abiejose pažangos srityse. Nuo 1978 metų aktyviai dirbu mokslinį darbą, o nuo 1992 m. ir dvasinį. Aš turėjau galimybę bendrauti su didžiausiais Lietuvos mokslininkais ir dažniausiai ne tiesiogiai ir su didžiausiais Lietuvos šventikais bei politikais. Jie puolė, ko gero, atiduodami visas jėgas. Čia pateiksiu tik nedidelę savo patirties, žinių ir įžvalgų dalį. Jos gali padėti randant tiesą ir pasirenkant ateitį, ieškant išeities.

Mokslinį darbą Vilniaus universitete palikau 1993 metais, nes buvo akivaizdi stagnacija, puvimas iš vidaus. Rektorius ir prorektoriai privatizavosi ir remontavosi butus, mokslinės sutartys buvo tik tam, kad valdžia turėtų kam „vadovauti“ ir būdą plauti pinigus. Dabartiniai Lietuvos mokslo ir sukurtų technologijų „pasiekimai“ tai tik patvirtina. Šiandien Vilniaus universiteto rektorius studentus vadina „dundukais“, bet jau 1993 m. matėsi, kad stagnacijos ir nemokšiškumo šaknys yra ne toje pusėje. Sukilusius Gamtos fakulteto darbuotojus anuomet numalšino pasakomis apie gerėsiančią ateitį.

Šiandien džiaugiuosi ne tik mokslinėmis ir dvasinėmis žiniomis, bet ir gerove bei laisve tiesiogiai ir laisve nuo valdžios ir dvasininkų. Džiaugiuosi ir tuo, kad neprisidėjau prie žmonių turto nusavinimo ir melų apie gerėsiančią padėtį be mokslo ir dvasios pažangos. Džiaugiuosi, kad nedalyvavau ir nedalyvauju valdžios ir kunigų Lietuvos turto ir europinigų dalybose.

Lietuvos korupcijos ir atsilikimo šaknys yra mele ir tikėjimuose.

Melas ir tik tikėjimas yra, kad žmogus yra kaltas vos tik gimęs. Gimęs vaikas yra laisvas ir nekaltas. Tai jau yra įtvirtinta humaniškuose Žemės dokumentuose - Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių chartijoje. Tai gali patvirtinti kiekvienas, kuris prisimena savo gimimą ir kiekvienas tai gali prisiminti. Tai patvirtinu, nes tai patyriau.

Krikščionys, teigiantys, kad gimęs kūdikis yra kaltas, nusikalsta prieš humanizmą ir taip platina inkviziciją, kryžiaus karus, indulgencijas, nemokšiškumą ir skatina Lietuvos žmonių aukojimą svetimšaliams užkariautojams ir korupciją. Po to neva reikia ir kaltės išpirkimo. Švelniai sakant, tai nemokšiškumas, o tiesiau - nusikaltimas.

Derėtų palaikyti tuos, kurie nekaltina nekaltųjų, nekaltina dar negimusių, o ieško ir baudžia tikruosius kaltininkus, veidmainius ir korupcininkus.

© www.fotobankas.lt

Kodėl Lietuvoje milijonai mūsų mokesčių mokėtojų litų išleidžiama kryžių, kapų ir bažnyčių remontams, šventkelių statybai, bet nelieka švietėjiškoms ir mokslinėms laidoms per radiją, televiziją, alkoholizmo, narkomanijos bei smurto statistikos tyrimams šeimose prieš vaikus ir moteris, pažangių religijų, dvasinių mokymų skleidimui, Lietuvos genomo tyrimo programoms? Lietuvai per maža vienos mokslinės švietėjiškos LTV laidos „Negali būti“. Ir ta pati retkarčiais nuimama. O gal taip daroma todėl, kad nesimatytų tiesa apie labai blogą ir net blogėjančią padėtį ten, kur daugiausiai lemia valdžia ir kunigai – mokykla, globos namai, medicina, šeima, policija. Jų metodai - įsakymai, represijos, gąsdinimai ir bausmės iki mirties ar po jos, jau seniai atgyveno savo amžių. Kunigų vyno gėrimas per mišias skatina alkoholizmą. Alkotesterinis tyrimas parodytų, ar jie geria alkoholį ar Kristaus vyną. Aš sutinku paremti tokias statistinio tyrimo ir švietimo programas bent 10000 (dešimčia tūkstančių) Litų, kai tik tokie tyrimai bus pradėti ir matomi pradiniai rezultatai. Gal net anksčiau. Tik pamačius realią padėtį, galime žengti tinkama linkme.



Visuomenės vadybą reikėtų atiduoti į tokių žmonių rankas, kurie skatina meilę ir darnią šeimą, o ne tik „zagsinę“ ar „šliūbinę“ šeimą. Kitaip, atrodo, kad natūraliose gyvūnų šeimose yra daug daugiau darnos ir meilės, nei tikinčių „zagsu“ ir „šliūbu“ šeimose. Kiek Lietuvos politikų yra ne už besidauginančią, o už kūrybišką, humanišką, mylinčią šeimą? Jei poroje yra meilė, jai visiškai nereikalingas nei „šliūbas“, nei Dievas. Visa kita prisideda savaime. Toks yra mano patyrimas ir tokia yra visos gamtos tiesa.

Melas yra, kad Lietuvai kelia didelį pavojų Rusija. Mane persekiojo Rusijos komunistai ir jų tarnai KGB. Bet mane ko gero dar daugiau ir ilgiau persekioja Lietuvos kunigai ir saugumas, policija, mokesčių inspekcija, katalikiški žurnalistai. Iš tikrųjų Lietuvos kunigai ir buvo persekiojimo iniciatoriais. Net ir Rusijos komunistų ir KGB persekiojimas buvo pagrįstas Lietuvos skundikais. Jeigu ir yra bent kiek realus pamatas bijoti rusų, tai tik Lietuvos katalikams. Su katalikų įsiveržimu į Lietuvą ir prasidėjo Lietuvos karai su Rusija. Pradžioje nuo XII amžiaus popiežius ir katalikai kovojo prieš lietuvius, o vėliau XIV amžiuje nuo Algirdo karinių žygių į Maskvą kartu su lietuviais ir prieš rusus. Tvirtinasi katalikai čia iki šiol kovodami prieš žmonių laisvę, mokslo ir dvasios pažangą.

Didinga tarpministerinė Komisija 2000 metais Lietuvoje buvo sukurta naujoms pažangioms religijoms ir ezoterinėms grupėms persekioti, didelius kenkėjus ji žadėjo surasti, daugybė konferencijų, pasitarimų, posėdžių įvyko per kuone dešimtmetį, milijonai Litų buvo išleista ar išplauta. Tik du įvykius lyg ir turinčius įtartinų požymių 2006 m. tyrė didingoji Komisija. Taip informuoja JAV valstybės departamentas 2008 m. pranešime apie žmogaus religines laisves Lietuvoje. Visi inkviziciniai ir kryžiaus žygiai prieš naujas religijas ir religines laisves buvo apmokėti mūsų ir europinigais, o baigėsi farsais ir falsifikacijomis. Kardinolas A.J.Bačkis irgi įsijungė į melą ir apie naują pažangią meditacinės religijos bendruomenę „Meditacijos centras Ojas“ 2006-02-26 TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ melagingai pareiškė: „[Titras: Audrys Juozas Bačkis / Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas]: „Ten tik pagauna į savo tinklą žmones, tai juos tiesiog prirakina ir išnaudoja, ir pavergia. Sakyčiau, savotiškai, yra užguiti. <...> Tai yra pagal mane žalinga bendruomenė, tai yra, prisidengusi religiniu vardu. Bet yra toks spaudimas ant žmonių ir psichologinis.“ Be jokių faktų ir liudijimų. Iš didelio noro, kad taip būtų, ir tikėjimo.

Įnirtingai pradėję žygį įvairūs inkvizicijos sekėjai, saugumas ir policija visaip bandė surasti ar bent išspausti kokius nors bent panašius į nusižengimus požymius prieš šių eilučių autorių. Kvietėsi Ojas lankytojus, meditatorius, tiesiai ir kryžminiai kamantinėjo. Nieko neišspaudė.

Porai naujos meditacinės religijos moterų pasisekė mažiau. Entuziazmo apimti kunigų ir katalikiškos tarpministerinės Komisijos sekėjai dėl nekatalikiškų pažiūrų atėmė iš kaunietės moters du vaikus. Byla yra paskutinėje Europos žmogaus teisių teismo pakopoje. Aš to nelinkiu nė vienai katalikei moteriai. Kitą merginą įkišo į psichiatrinę, pririšo, prikimšo vaistų ir 52 dienas laikė, kad apmąstytų bėgimo iš katalikybės pavojus. Teismas įvertino katalikybės ir psichiatrinės žalą merginai 110000 (šimtas dešimt tūkstančių) Lt. Platesnę, nors kol kas tik nedidelę informacijos dalį apie kunigų, prokatalikiškos spaudos, Lietuvos televizijos ir valdžios melus ir farsus, galite rasti adresu www.dhyan.eu . Lietuvos televizija rydama europinigus iki šiol inteligentiškai nė karto nėra vykdžiusi pažadus Europos Sąjungai pristatyti naująsias religijas visuomenei. Finansuojamos tik butaforinės ar inkvizicinės laidos. Tačiau tik naujos religijos atneša naują pažangesnę dvasią Lietuvai. Įkvepia mokslui ir tikrai moralei. Be įsakymų ir represijų, be smurto ir parodijų. Žinia, be reikšmingos Lietuvos mokslo ir dvasinės pažangos neįmanoma apskritai Lietuvos pažanga.

Tik plati, gili ir reali pažanga išlaisvins Lietuvą nuo homofobijos ir padės atverti laisvas ir mylinčias rankas ir akis kūrybai ir asmens bei individo laisvei. Individo laisvė yra svarbiau nei šeimos ar kolektyvo. Darnias ir kūrybiškas šeimas bei visuomenes gali sudaryti tik laisvi individai. Tik iš laisvės gali gimti ir tikra atsakomybė. Atsakomybė yra laisvės šaknys, laisvė yra atsakomybės žiedai.

Mane stebina kai kurie masiniai nutylėjimai ir dirbtinės tylos ar priedangos fone kylanti korupcija. Kuri iš Lietuvos partijų ką nors tikro pasakė, kodėl esant atominės elektrinės elektros kilovatvalandės savikainai mažiau nei septyni centai mokame už ją virš 30 centų? Daugiau nei keturgubai, kai perdavimo kaštai sudaro gal ketvirtadalį bendros kaštų sumos. Tai įmanoma tik didelių tikinčiųjų šalyje. Ir kodėl elektra apskritai turėtų brangti dvigubai uždarius atominę elektrinę, kai, žiniasklaidos duomenimis, ir dabar elektros galime įsigyti daug pigiau iš kaimynų. Kad tokie dalykai galėtų vykti viduryje dienos, matyt, kad elektros šeimininkai turi būti dideli Šiluvos ir valdžios rėmėjai? O šie elektros šeimininkų ir jų pasakų rėmėjai. Ranka ranką plauna. Iš istorijos žinoma, kad tamsiausi laikai ateina, kai susieina valdžia ir šventikai.

Su pagrįstu elektros kainos paskaičiavimu padėtis Lietuvoje yra tokia pati, kaip ir su smurto šeimoje ar korupcijos statistika. Nuolatinis galvos kaišiojimas į smėlį pelningose srityse ir rožinių akinių dėliojimas beveik visose kitose srityse ir yra tikroji Lietuvos vargo bei mokslinio ir dvasinio nemokšiškumo ir atsilikimo priežastis. Čia ir korupcijos priežastys. Jeigu katalikiškoje Lietuvoje ir yra atliekami kokie nors patyčių, smurto ar korupcijos tyrimai, tai beveik išimtinai tik tarptautinių organizacijų lėšomis ir pastangomis. Korupcija arba vogimas ir plėšimas iš kitų saviškiams turi akis badančias priežastis.

Šventikas pardavinėja indulgencijas
http://chi.lcms.org/melanchthon/

Žmonėms iš sakyklos, per televiziją, radiją ar spaudą kunigai ir vyskupai aiškina, kad smurto ir plėšimų nuodėmes gali atleisti tik kunigas ar jų dievas. Saviškis kunigas ir saviškis dievas apie kurį nieko nėra girdėję kiti tikėjimai. Tai dažnai pasakoma dalyvaujant dideliam politikui. Atrodo beveik tiesa. Atrodo, kad tai normalu. Tik Europos Sąjunga sugebėjo išsivaduoti nuo tikėjimų miglos. Kitaip Europos Sąjunga arba neegzistuotų, arba nuolat rietųsi. Bet ten, kur tikėjimai iškelti į padanges, kaip yra Lietuvoje, sunku nesirieti, neslėpti, nemeluoti, nesmurtauti ir beveik neįmanoma kompensuoti inkvizicijos, kryžiaus karų, raganų medžioklės, indulgencijų ir okupacijos skolas. Tokia bendra teisingumo atmosfera. Nors tai yra labai blogas pavyzdys komunistinei Rusijai.

Kodėl Rusija turi atiduoti skolas, jei katalikai neatiduoda? Inkvizicija ir kryžiaus karai juk buvo prieš komunizmą. Kita vertus, kodėl tai žymiu mastu jau daro Kanados ir Australijos vyriausybės? Panašiai elgiasi ir Vokietija. Visuomenės sutaikymui skolų atidavimas ir teisingumo atstatymas absoliučiai būtinas. Kitaip apie pasitikėjimą valdžia galima tik kalbėti, bet tai niekada neatsitiks. Krikščioniškos indulgencijos nepadės. Vitališkumas ir meilė per indulgencijas neteka. Tik per tiesą, per atvirą protą ir širdį. Anksčiau nusikaltimams indulgencijas duodavo partijų sekretoriai. Dabar kunigai. Ar yra koks nors skirtumas? Iš esmės jokio. Skirtumas tik toks, kad kas duoda indulgencijas, tą ir pasiekia korupciniai litai.

Šiandien pasaulyje tarpusavyje labiausiai kariauja ir smurtauja tikintieji. Smurtas palieka ne tik išorinius griuvėsius, skausmą ir žaizdas, bet ir vidinę graužatį, neatpalaiduojamas įtampas, ir jas atleisti gali ne kunigai ar dievai, o realus skolų grąžinimas žmogui, iš kurio pavogta, kuris yra apiplėštas. Nei kunigas, nei dievas čia nereikalingi. Absoliučiai nereikalingi. Tokie dvasinio eksperimento rezultatai. Tokia meditacijos įžvalga. Tokia tiesa. Kaip ir du kart du yra keturi be dievo. Meditatorius nieko neprašo atleidimo, neprašo indulgencijų, nes jis jau seniai yra atleidęs, o prašymas tik sukurtų įtampas, vargus. Amerikiečiai yra ištyrę, kad maldos tegul ir nedaug, bet kenkia širdžiai. Meditatorius yra atleidęs visas savo įtampas taip giliai, kaip joks kunigas net įsivaizduoti negali. Kai kunigai nors šiek tiek atsipalaiduos, jie pirmiausia patirs vitališkumo tekėjimą. O po to gal nustos ir gerti bei propaguoti vyną per mišias. Visi nuoširdūs žmonės vitališkumo tekėjimą pajaučia. Pajus ir artumą su gamta, ir visais pasaulio žmonėmis. Nustos valdyti gamtą. Patirs ir bemintiškumą, sąmonės bemintiškumą ir ramybę dar iki mirties. Tai nuostabu, tai įkvepia, tai uždega džiaugsmą, kūrybiškumą, meilę.

Visiškas atsipalaidavimas ir džiaugsmas kyla tik einant su tiesa, tik grąžinus skolas. Tai patiriama ir patikrinama. Negrąžinus skolos įtampa nedings, noras gerti, vartoti narkotikus, muštis, kariauti nedings, ramybė širdyje ir sieloje negims. Ir atvirkščiai, grąžinus skolas ir visiškai nekreipiant dėmesio į mesijus ir dievus meilė ir ramybė širdyje ir sieloje prasideda ir nesibaigia. Toks dvasinio mokslo, dvasinių eksperimentų, tyrimų rezultatas. Korupcija, veidmainystė, melas, smurtas yra dvasinės ligos, o geriausi jų vaistai – meditacija.

Kol kas nėra tokių politikų ir partijų Lietuvoje, kurie būtų už realią mokslo ir dvasios pažangą. Bet tokių žmonių yra. Prisimenu, kad net ir kiršinančioje prieš naująsias religijas televizijos laidoje, kurioje dalyvavau ir aš, už pažangesnę ateitį ir pažangias religijas balsavo per penkiolika procentų žiūrovų. Tai atvertų vartus ne vienai partijai į seimą. Kita vertus, dauguma Lietuvos tikinčiųjų tėra butaforiniai. Išgirdę pažangos žodį ne vienas gal prabustų, išgirstų ir palaikytų.

Paviršutiniškai žiūrint gali pasirodyti keista, o giliau žiūrint visiškai natūralu, kad kovoje prieš naująsias religijas sujungė rankas ir galvas komunistai ir kunigai. Štai jau 1995 metų prezidentiniame pranešime Visuomenės formavimo skyriuje Algirdas Brazauskas gąsdinančiai pareiškė: „Tačiau mūsų šalyje pastebimas ir naujų tikėjimų aktyvumas, akivaizdi kova už žmonių širdis ir protus, esama nusižengimo dorovės normoms, žmogaus teisių pažeidimo faktų. <...>“ Paskleistas nepasitikėjimas naujumu sutelkė mases apie senolius, bet jokios pažangos neatnešė. Tik laikiną senolių pergalę prieš naujagimius. Kodėl prezidentui reikėtų skleisti tokius faktų neatitinkančius gandus? Ir tai tuo metu, kai katalikų kunigų narkomanijos, pedofilijos, alkoholizmo, paleistuvystės ir veidmainiavimo faktai vis lindo ir lindo lyg ylos iš maišo. Jei kunigai ir valdžia neis link tiesos atstatymo, tai jų dar daugės, kol vieną dieną pervirs per slenkstį. Tokie tiesos keliai, tokie dėsniai. Jie neklauso žemės ir dangaus dievų.

Lietuvoje jau keliolika nepriklausomybės metų žmonės be faktų ir be pagrindo yra gąsdinami mokslo ir dvasios naujovių pavojais ir lėšos skiriamos ne naujų pažangiausių mokslo šakų ir religijų ugdymui ir plėtrai, o jų nutildymui ar net persekiojimui. Tokių šakų, kuriose mokslas ir dvasia susilieja - apvaisinimo, abortų, eutanazijos, klonavimo, lyties keitimo, genų inžinerijos ir kitose srityse. Bet jose reikalingi ne draudimai ir įsakymai, o tyrimai iš išorės, iš materijos pusės mokslo priemonėmis ir iš vidaus, iš dvasios pusės – meditacijos priemonėmis. Tai pasaulyje jau yra daroma. Gal tik per daug vienpusiškai. Tyrimų iš vienos pusės nepakanka, kaip ir kelionei vienos kojos, ar skrydžiui – vieno sparno. Kai kūnas ir siela, materija ir dvasia, mokslas ir tikra religija susitinka viename individe ar visoje visuomenėje, tik tuomet ir gimsta gerovė ir laimė, džiaugsmas ir ramybė. Be įsakymų ir draudimų, per švietimą, pažangą ir džiaugsmą. Kaip gyvenime, moksle, taip ir dvasioje.

Prem Buda

Ojas, 2008-10-11






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos