Pinigai atspindi jūsų įsižeminimą, susijungimą su kūnu, materija. Jūsų klausimas rodo, jog jūsų astralinis kūnas ir protas netinkamai sujungia kūną ir dvasią. Tačiau kiekvienas jūsų pasakymas, kad trūksta pinigų, tik dar didina neturtą. Taip jūs hipnotizuojate save ir mintimis kuriate sieną tarp savęs ir pinigų, tarp savęs ir egzistencijos.

Žmonės mėgsta pinigų prašyti, melsti. Galbūt prašydami jų ir gaunate, bet už į prašymą įdėtą energiją galėtumėte užsidirbti jų keletą kartų daugiau. Toks dėsnis. Tie, kam meldžiatės, pučiasi, pampsta, didėja, stiprėja, o jūs prašydami senkate, mažėjate, susitraukiate. Lyg trūkstant oro kambaryje visas jėgas naudojate ne langui ar durims atverti, o jiems uždaryti ir orui taupyti. Prašydami jūs gaunate tik nedidelę dalį to, kas jums egzistenciškai priklauso, kas iš egzistencijos į jus jau teka. Vaisius pasidalija jūsų ciesorius ir dievas. Kur du – bosai, trečias – basas. O jūs ir vėl pražiopsot, jūs ir vėl paimat atliekas, liekate tarnu. Prašydami visuomet liekate susitraukę, įsitempę, niekuomet neimate ir neduodate subalansuotai, atsipalaidavę, pilnatviškai. Imti ir duoti pinigus reikia kaip kvėpuoti – atpalaiduotai, laisvai, plačiai ir giliai. Taip egzistencijoje dalijasi visos būtybės. Tegul visame kame kvėpavimas būna jūsų dalijimosi pavyzdžiu. Bet ne sutrauktas ir leisgyvis kvėpavimas, o laisvas, pilnas. Tai jūsų prigimtinė teisė. Jūs turite ne prigimtinę nuodėmę, o prigimtinę teisę, laisvę kvėpuoti ir dalintis, kaip ir visos kitos būtybės.

<....>

Niekada nesakykite, kad jūs esate neturtingi ir nelaimingi. Nekurkite sienos tarp savęs ir pinigų, tarp savęs ir egzistencijos. Kiekvieną tokią iš proto atėjusią mintį stebėkit, paleiskit, nuo jos atsitraukit, atsitapatinkit. Tokios mintys yra kaip parazitai. Jos pačios nepasitraukia. Niekada jų nesustiprinkit, nepritraukit, nesisavinkit ir jomis nepasinaudokite, nes nuo tokių savo žodžių ir jų poveikio tapsite tik neturtingesni ir nelaimingesni. Materialinė ir dvasinė gerovė yra tik jūsų rankose. Atsiverkite ir įsileiskite išorinius bei vidinius turtus. Ir jie ateis.

Kaip reikia dirbti, kad pinigai ateitų?

Niekada nereikėtų dirbti dėl pinigų. Visoje Visatoje, visoje egzistencijoje ir visoje Žemėje niekas, išskyrus žmogų, negyvena ir nedirba dėl pinigų ar titulų. Reikėtų dirbti dėl malonumo, džiaugsmo, laimės, meilės, palaimos, dėl kūrybos, gėrio, grožio, laisvės, tiesos, dėl sąmoningumo ir panašiai. Šios sąlygos sudaro prielaidas ateiti ne tik mūsų teigiamos karmos pasekmėms, bet ir tam, ko mums iš tikrųjų reikia. O pinigai yra tik pakeleivingi dalykai. Kaip sode vaisiai.

Jei darbas patinka, teikia džiaugsmą, tuomet vitališkumas teka ir visa kita susitvarko daug lengviau, gal net savaime. Kartais gali atsirasti krizės, bet jas reikia pereiti. Jeigu nepabėgam, nepasitraukiam ir jas kūrybiškai pereinam, viskas stojasi į savo vietas taip, kaip geriausiai galėtų būti. Tuomet atsiranda ir pinigų, ir vidinė gerovė, ir laimė bei meilė.

* - Meditacijos centro Ojas išleistą Prembudos knygą"Meditacija – sielos dalijimasis" galima rasti.