LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Dalai Lama apie reinkarnaciją

Po mirties individo naujas įsikūnijimas vadinamas atgimimu arba reinkarnacija. Praėjusių gyvenimų prisiminimas yra tam tikras individualumo ir dvasingumo požymis.

Jei praėjusius gyvenimus prisimename – sakome, kad jie yra, jei neprisimename, tam tikra prasme esame dvasiniai mankurtai. Prisiminti nėra sunku, netgi ganėtinai paprasta. Kita vertus, tokie tikėjimai kaip judaizmas, krikščionybė ir islamas tai neigia, nors neatliko nė vieno eksperimento patikrinti, ar praėję gyvenimai yra; kokios žinomos metodikos jiems prisiminti, ką jie parodo?

Lietuvoje katalikiška valdžia netgi cenzūruoja filmus, neleisdami vaikams ir paaugliams iki 16 metų matyti tiesos apie praėjusius gyvenimus, tarp jų ir dokumentinio filmo „Mano reinkarnacija“, rodyto 2011 m. Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.

 Tibete dalis žmonių tik tiki, jog yra reinkarnacija, kita dalis ir moka tuo tinkamai naudotis. Dalai Lama kelerių metukų buvo Kinijoje surastas, pratestuotas ir nustatyta, jog patikimai atsimena praėjusio savo gyvenimo daiktus, žmones. Testuojant, pavyzdžiui, jis turi nesuklysdamas atrinkti savo praėjusiame gyvenime naudotus daiktus – maždaug iš trisdešimties daiktų atrinkti pažįstamus devynis daiktus, pažinti jį supusius žmones. Taip jau keturioliktą kartą jis buvo pripažintas Dalai Lama, atgimėliu, žmogumi, kurio siela po mirties atgimsta ir tai žino. Dalai Lama netiki, jog siela yra nemirtinga, jis tai žino. Ar jūs tikite, ar žinote, jog vakarykštė diena buvo? Ar labiau reikia pasitikėti žmogumi, kuris prisimena vakarykštę, praėjusią dieną ar gyvenimą, ar tuo, kuris neprisimena? Ar tikintieji, popiežiai ir kardinolai prisimena praėjusius gyvenimus? Jei neprisimena, tai kodėl? Ar lamos, meditatoriai juos prisimena? Ką rodo praėjusių gyvenimų prisiminimai ir kaip tuo tinkamai naudotis? Juk savaime turėjimas ir žinojimas laimės nesuteikia.

Ar mes džiaugiamės turėdami automobilį, duonos, šautuvą, tanką? O jei tai turi jūsų kaimynas?

Bendru atveju žinoma ir tai yra nuostabu, kad evoliucija vyksta. Kas sena, nepažangu išnyksta. Kas nauja, pažangu, subalansuota, ateina per ieškojimą, pokyčius, pažinimą. Pradžioje pažįstama tai kas kūniška, po to emociška, protiška, dar vėliau – tai kas yra viduje, dvasiška.

Geriau iš karto žinoti, kokią turime  sėklą ir tinkamai ją auginti. Geriau iš karto žinoti, kad gimęs kūdikis yra aukštesnio sąmoningumo nei vidutinis ir tinkamai jį auginti, mokyti. Ir pačiam individui yra geriau žinoti, kur praėjusiame gyvenime sustojo, ir naujame gyvenime kelionę nuo ten tęsti toliau. Tai ir duoda praėjusių gyvenimų instituto žinios, jų taikymas. Jų mokytojai, žinovai Tibete vadinami lama, tulku, rinpočė ir pan. Tibeto politinis ir dvasinis vadovas XIV Dalai Lama taip pat yra ir tulku ir rinpočė. Antrasis po jo yra Pančen Lama.

Praėjusių gyvenimų institutas per paskutinį tūkstantmetį buvo labai gerai išlavintas Tibete ir dabar niekaip nepasiduoda okupantų kinų sunaikinamas. Tibeto liaudis visus tulku ir rinpočė pripažįsta ir labai garbina, nes tai jie ir jų žinios okupacijos laikotarpiu yra vienas iš pagrindinių tibetiečių laimės šaltinių.

Kinų dvasiniai ir politiniai vadovai daro viską, kad palaužtų Tibeto dvasią. Kai Tibeto dalai ar pančen lama miršta, jiems gimus ar dar negimus kinai bando juos anksčiau už pačius lamas surasti ir izoliuoti ar jais pasinaudoti. Kartais jais bandoma paskelbti jų pakaitalus. Dalai Lama ir kiti Tibeto tulku ir rinpočė daro viską, kad taip ateityje neatsitiktų. Panašūs apgavysčių ir pasinaudojimo procesai vyksta visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvoje.

Kad Lietuva ir visas pasaulis būtų laimingesnis, naudinga šį tą žinoti apie praėjusius gyvenimus ir tai, kas aplink juos vyksta. Kai kada tai suprasti nėra taip lengva, nes reikalingos tam tikros žinios ir pastangos.

Žemiau pateikiame Dalai Lamos 2011-09-24 d. pareiškimą apie jo būsimą reinkarnaciją.

 


Keturioliktojo Dalai Lamos,Tenzin Gyatso,
pareiškimas dėl jo reinkarnacijos

2011 rugsėjo 24 d.

Įžanga

Mano draugai tibetiečiai, esantys Tibete ir už jo ribų, visi, sekantys Tibeto budizmo tradicija, ir kiekvienas, turintis ryšį su Tibetu ir tibetiečiais: dėl mūsų senovės karalių, ministrų ir vidinio mokslo adeptų toliaregiškumo, visas Budos mokymas, kurį sudaro rašytiniai ir patirtiniai trijų važiuoklių, keturių Tantros rinkinių ir susijusių dalykų bei disciplinų mokymai, plačiai klestėjo Sniego šalyje. Tibetas buvo ir yra budistinės ir susijusių kultūrinių tradicijų šaltinis pasauliui. Ypač jis prisidėjo prie nesuskaičiuojamų būtybių laimės Azijoje, tarp jų - Kinijoje, Tibete ir Mongolijoje.

Puoselėdami budistinę tradiciją Tibete, mes išplėtojome unikalią tibetietišką vidinio mokslo adeptų reinkarnacijų atpažinimo tradiciją, kuri buvo ir yra be galo naudinga Dharmai ir juntančioms būtybėms, ypač vienuolynų bendruomenei.

Penkioliktame amžiuje, nuo tada, kai visažinis Gedun Gyatso buvo atpažintas ir patvirtintas kaip Gedun Drub reinkarnacija ir buvo įkurtas Gaden Phodrang Labrang (Dalai Lamos institucija), bei buvo atpažintos tolesnės jo reinkarnacijos. Trečiajam atpažintų reinkarnacijų linijoje, Sonam Gyatso, buvo suteiktas Dalai Lamos titulas. Penktasis Dalai Lama, Ngawang Logsang Gyatso, 1642 m. įkūrė Gaden Phodrang vyriausybę, tapdamas dvasiniu ir politiniu Tibeto vadovu. Per daugiau kaip 600 metų nuo Gedun Drub, Dalai Lamos linijoje buvo teisingai atpažinta serija reinkarnacijų.

Dalai Lamos funkcionavo kaip politiniai ir dvasiniai Tibeto lyderiai 369 metus nuo 1642-ųjų. Dabar aš savo valia tai pabaigiau,  didžiuodamasis ir patenkintas, kad mes galime turėti demokratinės sistemos vyriausybę, klestinčią atitinkamoje pasaulio vietoje. Faktiškai dar 1969 metais aš aiškiai pasakiau, kad susiję su Dalai Lama žmonės turi nuspręsti, ar jo reinkarnacijos turėtų tęstis ateityje. Tačiau, jei susijusi visuomenė išreikštų stiprų pageidavimą tęsti Dalai Lamas nesant aiškių gairių, yra akivaizdi rizika, kad kitų teisinių politinių interesų atstovai pasinaudos reinkarnacijų sistema savo pačių politiniams planams įvykdyti. Todėl, kol esu fiziškai ir psichiškai sveikas, man atrodo svarbu, kad mes nubrėžtume aiškias gaires kito Dalai Lamos atpažinimui, kad neliktų vietos abejonėms ar apgaulei. Kad šios gairės būtų pilnai suprantamos, būtina suprasti Tulku atpažinimo sistemą ir bazines jos sąvokas. Todėl aš jas trumpai paaiškinsiu žemiau.

Praėję ir būsimi gyvenimai

Tam, kad priimtume reinkarnaciją arba Tulku realybę, mums reikia priimti praėjusių ir būsimų gyvenimų egzistavimą. Juntančios būtybės ateina į šį dabartinį gyvenimą iš savo praėjusių gyvenimų ir vėl po mirties atgimsta. Šį nepertraukiamą atgimimą priima visos senovės Indijos dvasinės tradicijos ir filosofijos mokyklos, išskyrus Čarvakų, kuris buvo materialistinis judėjimas. Kai kurie šiuolaikiniai mąstytojai neigia praėjusius ir būsimus gyvenimus su prielaida, kad mes jų negalime matyti. Kiti šiuo pagrindu tokių griežtų išvadų nedaro.

Nors atgimimą priima daug religinių tradicijų, skiriasi jų požiūriai, kas atgimsta, kaip atgimsta ir kaip jis praeina pereinamąjį periodą tarp dviejų gyvenimų. Kai kurios religinės tradicijos atmeta praėjusių gyvenimų idėją, bet priima būsimo gyvenimo perspektyvą.

Apskritai, budistai tiki, kad gimimui nėra pradžios ir kad kartą išsilaisvinę iš egzistencijos rato išrišdami karmą ir destruktyvias emocijas, mes daugiau valdomi šių būsenų neatgimsime. Taigi budistai tiki, kad atgimimui kaip karmos ir destruktyvių emocijų pasekmei yra pabaiga, bet dauguma budizmo filosofinių mokyklų nepriima, kad proto srautas baigiasi. Praėjusių ir būsimų atgimimų atmetimas prieštarautų budistinėms priežasties, kelio ir rezultato sąvokoms, kurios turi būti aiškinamos remiantis disciplinuotu ar nedisciplinuotu protu. Jei priimame šį argumentą, logiškai mes taip pat turėtume priimti, kad pasaulis ir jo gyventojai yra be priežasčių ir sąlygų. Todėl, jei esate budistas, būtina priimti praėjusius ir būsimus atgimimus.

Tiems, kurie prisimena savo praėjusius gyvenimus, atgimimas yra aiškus patyrimas. Tačiau dauguma paprastų būtybių pamiršta savo praėjusius gyvenimus, kai jie keliauja per mirtį, per tarpinę būseną ir atgimimą. Kadangi praėję ir būsimi atgimimai jiems yra šiek tiek migloti, mums reikia naudoti akivaizdumais pagrįstą logiką, kad įrodytume praėjusius ir būsimus atgimimus.

Budos žodžiuose ir vėlesniuose komentaruose yra pateikiama daug įvairių loginių argumentų, įrodančių, kad egzistuoja praėję ir būsimi gyvenimai. Apibendrinus, jie susiveda į keturias tiesas: tiesa, kad prieš daiktus buvo panašaus tipo daiktai; tiesa, kad prieš daiktus yra esminė priežastis; tiesa, kad protas susipažino su daiktais praeityje; ir tiesa, kad daiktai buvo patirti praeityje.

Galiausiai, visi šie argumentai yra pagrįsti idėja, kad esminė proto prigimties, aiškumo ir sąmoningumo priežastis yra pats aiškumas ir sąmoningumas. Jokia kita esybė, tokia, kaip negyvas objektas, negali būti esmine jo priežastimi. Tai akivaizdu. Per loginę analizę darome išvadą, kad naujas aiškumo ir sąmoningumo srautas negali atsirasti be priežasčių arba iš nesusijusių priežasčių. Kol matome, kad protas negali būti sukurtas laboratorijoje, mes taip pat darome išvadą, kad niekas negali sunaikinti subtilaus aiškumo ir sąmoningumo vientisumo.

Kiek aš žinau, nė vienas šiuolaikinis psichologas, fizikas ar neuro-mokslininkas nebuvo įgalus stebėti ar numatyti proto sukūrimą iš materijos arba be priežasties.

Yra žmonių, kurie gali prisiminti artimiausią savo praėjusį gyvenimą ar netgi daug gyvenimų, taip pat gali atpažinti tų gyvenimų vietas ir giminaičius. Tai nėra kažkas, kas atsitiko tik praeityje. Netgi šiandien Rytuose ir Vakaruose yra daug žmonių, kurie gali prisiminti įvykius ir patirtis iš praėjusių savo gyvenimų. Tai neigti nėra nuoširdus ir nešališkas būdas tyrinėti, nes tai yra nuomonių reiškimas prieš faktinius įrodymus. Tibetietiška reinkarnacijų atpažinimo sistema yra autentiškas tyrimo metodas, pagrįstas žmonių praėjusių gyvenimų prisiminimais.

Kaip vyksta atgimimas

Atgimti po mirties galima dviem keliais: veikiant karmai ir destruktyvioms emocijoms, ar per užuojautos ir maldos galią. Pirmuoju atveju, dėl nežinojimo sukuriama neigiama ir teigiama karmos, ir jų įspaudai lieka sąmonėje. Po to jie reaktyvuojami per stumiančius mus į kitą gyvenimą norus ir griebimą. Tuomet mes nevalingai gimstame aukštesniuose ar žemesniuose lygmenyse. Tai yra kelias, kuriuo paprastos būtybės be paliovos sukasi egzistencijoje lyg rate. Tačiau netgi tokiomis aplinkybėmis paprastos būtybės su teigiamu siekimu gali uoliai užsiimti dorybingomis praktikomis kasdieniame savo gyvenime. Jos susipažįsta su dorybėmis, kurios tam tikromis priemonėmis mirties metu gali būti reaktyvuotos ir padėti atgimti aukštesniame egzistencijos lygmenyje.

Iš kitos pusės, aukštesni Bodhisatvos, kurie yra pasiekę matymo kelią, gimsta ne per karmos ir destruktyvių emocijų jėgą, bet per savo užuojautos juntančioms būtybėms galią, paremtą maldomis būti naudingiems kitiems. Jie gali pasirinkti savo gimimo vietą ir laiką, taip pat būsimus tėvus. Toks atgimimas, kuris yra vien dėl naudos kitiems, yra atgimimas per užuojautos ir maldos galią.

Tulku reikšmė

Panašu, kad tibetietiškas paprotys atpažintoms reinkarnacijoms naudoti epitetą „Tulku“ (Budos Pasireiškimo Kūnas) prasidėjo, kai atsidavėliai jį naudojo kaip garbės titulą, bet vėliau jis tapo bendru posakiu. Bendrai, terminas „Tulku“ nurodo tam tikrą Budos išraišką, vieną iš trijų ar keturių, aprašytų Važiuoklės sutroje. Pagal šį Budos išraiškų  aiškinimą, žmogus, kuris yra visiškai surištas destruktyvių emocijų ir karmos, turi potenciją pasiekti Tiesos Kūną (Dharmakaja), kurį sudaro Išminties Tiesos Kūnas ir Prigimties Tiesos Kūnas.  Pirmasis nurodo prašvitusį Budos protą, kuris viską mato tiesiai ir tiksliai, kaip yra, momentiškai. Jis išvalytas nuo visų destruktyvių emocijų ir jų įspaudų, kaupiant nuopelnus ir išmintį ilgą laiko tarpą. Antrasis, Prigimties Tiesos Kūnas nurodo prašvitusio visa-žinančio proto tuščią prigimtį. Šios dvi išraiškos yra Budų išraiškos jiems patiems. Tačiau, kadangi jos nėra tiesiogiai prieinamos kitiems, išskyrus tik tarp pačių Budų, būtina, kad Budos pasireikštų fizinėmis formomis, kurios yra prieinamos juntančioms būtybėms, tam, kad joms padėtų. Taigi, galutinė fizinė Budos išraiška yra Absoliutaus Malonumo Kūnas  (Sambhogakaya), kuris yra prieinamas aukštesniems Bodhisatvoms ir turi penkias apibrėžtas sąlygas, tokias, kaip gyvenimas Akaništos danguje. O iš Absoliutaus Malonumo Kūno pasireiškia miriadai Budų Pasireiškimo Kūnų arba Tulku (Nirmanakaya), kurie pasirodo kaip dievai ar žmonės ir netgi yra pasiekiami paprastoms būtybėms. Šios dvi fizinės Budos išraiškos vadinamos Formos Kūnais, kurie yra skirti kitiems.

Pasireiškimo Kūnas yra trejopas: a) Aukščiausias Pasireiškimo Kūnas – kaip Šakjamuni Buda – istorinis Buda, kuris apsireiškė su dvylika Budos ženklų, tokių, kaip gimimas pasirinktoje vietoje ir t.t.; b) Meninis Pasireiškimo Kūnas, kuris tarnauja kitiems, pasireikšdamas kaip meistrai, amatininkai, menininkai ir t.t.; c) Įkūnytas Pasireiškimo Kūnas, kuriuo Budos pasireiškia įvairiomis formomis, tokiomis, kaip žmogiškos būtybės, dievybės, upės, tiltai, vaistiniai augalai, medžiai, kad padėtų juntančioms būtybėms. Iš šių trijų Pasireiškimo Kūno tipų, dvasios meistrų reinkarnacijos, atpažintos ir Tibete žinomos kaip „Tulku“, priklauso trečiai kategorijai. Tarp šių Tulku gali būti daug tokių, kurie iš tikrųjų yra Įkūnyti Budų Pasireiškimo Kūnai. Bet nebūtinai taip yra su visais. Tarp Tibeto Tulku gali būti tokių, kurie yra šios reinkarnacijos: aukštesnių Bodhisatvų; Bodhisatvų, esančių kaupimo ir pasiruošimo keliuose; taip pat meistrų, kurie akivaizdžiai tik įžengs į šiuos Bodhisatvos kelius. Todėl, Tulku titulas suteikiamas tiems reinkarnavusiesiems Lamoms, kurie panašūs į prašvitusias būtybes arba turi ryšį su tam tikromis prašvitusių būtybių kokybėmis.

Jamyang Khyentse Wangpo pasakė: “Reinkarnacija yra tai, kas atsitinka, kai kažkas atgimsta po pirmtako mirties; emanacija (pasireiškimas) yra, kai ji atsitinka be šaltinio mirties.”

Reinkarnacijų atpažinimas

Praktika atpažinti kas yra kas, nustatant praėjusį asmens gyvenimą, atsirado dar esant gyvam pačiam Šakjamuni Budai. Daug pranešimų randama Vinaja Pitakos keturiuose Agama skyriuose, Jataka istorijose, Išminčiaus ir Kvailio Sutroje, Šimto Karmų Sutroje ir t.t., kuriose karmos veikimą Tathagata (Gautama Buda, vert. past.) atskleidė, pasakodamas nesuskaičiuojamas asmenų istorijas, kaip praeityje sukurtų karmų poveikiai yra patiriami dabartiniame gyvenime. Taip pat daug Indijos meistrų, gyvenusių po Budos, atskleidė savo praėjusių gimimų vietas per savo gyvenimų istorijas. Yra daug tokių istorijų, bet jų reinkarnacijų atpažinimo ir numeravimo sistema Indijoje neatsirado.

Reinkarnacijų atpažinimo sistema Tibete

1-asis Karmapa
Düsum Khyenpa
(1110–1193)
16-asis Karmapa,
Rangjung Rigpe Dorje
(1924 - 1981)
Ogyen Trinley Dorje –
Vienas iš dviejų Karmapos
17-ojo inkarnacijos kandidatų
(gim. 1985)
Trinley Thaye Dorje -
Vienas iš dviejų Karmapos
17-ojo inkarnacijų kandidatų
(gim. 1983)

 Vietinėje Tibeto Bon‘o tradicijoje praėję ir būsimi gyvenimai buvo tvirtinami iki budizmo atėjimo. O budizmui paplitus Tibete, faktiškai visi tibetiečiai tikėjo praėjusiais ir būsimais gyvenimais. Visame Tibete klestėjo daugelio dvasios meistrų, puoselėjusių Dharmą, reinkarnacijų tyrimas, taip pat paprotys atsidavusiai jiems melstis. Daug autentiškų šventraščių, vietinių Tibeto knygų, tokių, kaip Mani Kabum, Penkeriopi Kathang mokymai ir kiti, kaip Kadam Mokinių Knygos ir Deimantinė Girlianda: Atsakymai į Klausimus, kurie buvo papasakoti didžio neprilygstamo Indijos meistro Dipankaros Atišos XI a. Tibete, pasakoja istorijas apie Arya Avalokitešvaros, užuojautos Bodhisatvos, reinkarnacijas. Tačiau dabartinė oficialaus meistrų reinkarnacijų atpažinimo tradicija prasidėjo ankstyvame XIII amžiuje, kai Karmapą Pagši kaip Karmapos Dusum Khyenpa reinkarnaciją atpažino jo mokiniai, remdamiesi jo numatymu. Nuo tada per daugiau nei devynis šimtus metų buvo septyniolika Karmapos inkarnacijų. Panašiai, nuo Kunga Sangmo atpažinimo kaip Khandro Choekyi Dronme reinkarnacijos XV amžiuje, buvo daugiau nei dešimt Samding Dorje Phagmo (moteris - Tulku, vert. past.)inkarnacijų. Taigi, tarp Tulku, atpažintų Tibete, yra vienuolių ir pasauliečių tantros praktikuotojų, vyrų ir moterų. Tibete ši reinkarnacijų atpažinimo sistema palaipsniui plito į kitas Tibeto budizmo tradicijas ir Bon‘ą. Šiandien atpažintų Tulku yra visose Tibeto budizmo tradicijose: Sakya, Geluk, Kagyu ir Nyingma, taip pat Jonang ir Bodong, kurie tarnauja Dharmai. Taip pat akivaizdu, kad tarp šių Tulku kai kurie yra negarbėje.

Samding Dorje Phagmo
(moteris - Tulku), 12 inkarnacija;
po Dalai Lamos ir Pančen Lamos -
trečiasis asmuo Tibete
Samding Dorje Phagmo (centre)

Visažinis Gedun Drub, kuris buvo tiesioginis Je Tsongkapos mokinys, įkūrė Taši Lhungpo vienuolyną Tsange ir rūpinosi jo mokiniais. Jis paliko kūną 1474 m., būdamas 84 metų amžiaus. Nors pradžioje jo reinkarnacijos nebuvo stengiamasi atpažinti, žmonės buvo priversti atpažinti vaiką vardu Sangye Chophel, gimusį Tanake, Tsange (1476 m.), dėl to, ką jis sakė apie savo nuostabius ir nepriekaištingus praėjusio gyvenimo prisiminimus. Nuo tada prasidėjo tradicija ieškoti ir atpažinti tolimesnes Dalai Lamų reinkarnacijas, tą darė Gaden Phodrang Labrang (Daila Lamos institucija) ir vėliau Gaden Phodrang Vyriausybė.

Tulku atpažinimo būdai

Kai gimė Tulku atpažinimo sistema, pradėjo plėtotis ir augti įvairios tam skirtos procedūros. Tarp jų vienos svarbiausių yra: pirmtako prognozinis laiškas ir kitos instrukcijos bei nuorodos, kurios gali pasirodyti; reinkarnacijos patikimas savo praėjusio gyvenimo atpasakojimas ir kalbėjimas apie tai; pirmtakui priklausiusių daiktų ir artimų žmonių atpažinimas. Be šių, tarp papildomų metodų yra: patikimų dvasios meistrų prognozių prašymas; taip pat paprastų orakulų, kurie per mediumus dalyvauja transe, pranašysčių prašymas;  pasirodančių vizijų stebėjimas šventuose globėjų ežeruose, tokiuose, kaip šventas Lhamoi Latso ežeras Lhasos pietuose.

Kai atsitinka, kad yra daugiau nei vienas numatomas kandidatas būti atpažintas kaip Tulku, ir tampa sunku nuspręsti, yra praktika galutinį sprendimą priimti pranašaujant tešlos rutuliuko metodu (zen tak) prieš šventą paveikslą kreipiantis į tiesos galią.

Pasireiškimas (emanacija) iki pirmtako kūno palikimo (ma-dhey tulku)

Paprastai reinkarnacija turi būti kažkieno atgimimas žmogiška būtybe po kūno palikimo prieš tai. Paprastos juntančios būtybės dažniausiai negali pasireikšti kaip emanacija iki mirties (ma-dhey tulku), bet aukštesni Bodhisatvos, kurie gali pasireikšti šimtuose ar tūkstančiuose kūnų vienu metu, gali pasireikšti emanacija iki mirties. Tibetietiškoje Tulku atpažinimo sistemoje yra emanacijos, kurios priklauso tam pačiam proto srautui kaip pirmtakas; emanacijos, kurios yra susijusios su kitais per karmos galią ir maldas; bei emanacijos, kurios ateina kaip palaiminimų ir paskyrimo rezultatas.

Pagrindinis reinkarnacijos pasirodymo tikslas yra tęsti pirmtako nebaigtą darbą tarnauti Dharmai ir būtybėms. Lamos, kuris yra paprasta būtybė, atveju, užuot turėjus reinkarnaciją, priklausančią tam pačiam proto srautui, kas nors kitas, susijęs su Lama per tyrą karmą ir maldas, gali būti pripažintas kaip jo ar jos reinkarnacija.  Arba Lama gali paskirti įpėdinį, kuris yra arba jo mokinys, arba jaunas žmogus, ir  kuris turėtų būti pripažįstamas jo reinkarnacija. Kadangi šie variantai  galimi paprastos būtybės atveju, emanacija iki mirties, kuri nėra iš to paties proto srauto, yra įmanoma. Kai kuriais atvejais vienas aukštas Lama gali vienu metu turėti keletą reinkarnacijų, tokių, kaip kūno, kalbos ir proto inkarnacijos ir t.t. Neseniai, buvo įvykę gerai žinomos emanacijos iki mirties, tokios, kaip Dudjom Jigdral Yeshe Dorje ir Chogye Trichen Ngawang Khyenrab.

Auksinės urnos naudojimas

Tryliktasis Dalai Lama
(1876–1933)
Keturioliktasis Dalai Lama
vaikystėje
(gim. 1935)
Keturioliktasis Dalai Lama

Blogėjant degeneravusiam amžiui ir kai atpažįstama daugiau aukštų lamų reinkarnacijų, kai kurie iš jų - dėl politinių motyvų, vis daugiau jų yra atpažinta netinkamais ir ginčijamais metodais, dėl ko padaryta didžiulė žala Dharmai.

Per Tibeto ir Gurkhų (Nepalo srities, vert. past.)konfliktą (1791-1793 m.), Tibeto vyriausybė turėjo pasikviesti Mandžiurijos (dabar – šiaurės rytų Kinijos sritis, vert. past.) karinį palaikymą. Dėlto Gurkhų kariuomenė buvo išvyta iš Tibeto, bet po to Mandžiurijos pareigūnai pateikė 29 punktų pasiūlymą su pretekstu, kaip padaryti Tibeto Vyriausybės administraciją efektyvesnę. Šiame pasiūlyme buvo siūlymas traukti burtus iš Auksinės urnos, sprendžiant Dalai Lamų, Pančen Lamų ir Hutuktų – mongoliškų aukštiems Lamoms duodamų titulų – reinkarnacijų pripažinimą. Taigi, ši procedūra buvo taikoma pripažįstant kai kurias Dalai Lamos, Pančen Lamos ir kitų aukštų Lamų reinkarnacijas. Ritualą, kuriuo reikėjo sekti, aprašė Aštuntasis Dalai Lama Jampel Gyatso. Netgi po šios procedūros įvedimo, be jos buvo apsieita pripažįstant Devintojo, Tryliktojo ir mano paties, Keturioliktojo Dalai Lamos reinkarnacijas.

Netgi Dešimtojo Dalai Lamos atveju, autentiška reinkarnacija jau buvo surasta ir realiai ši procedūra nebuvo atlikta, bet Mandžiurijos patenkinimui buvo tiesiog paskelbta, kad procedūros buvo laikomasi.

Auksinės urnos sistema buvo faktiškai naudota tik Vienuoliktojo ir Dvyliktojo Dalai Lamų atvejais. Tačiau Dvyliktasis Dalai Lama jau buvo atpažintas iki procedūros pritaikymo. Taigi, buvo tik vienas atvejis, kai Dalai Lama buvo pripažintas naudojant šį metodą. Panašiai, šis metodas nebuvo pritaikytas ir tarp Pančen Lamos reinkarnacijų, išskyrus Aštuntąjį ir Devintąjį. Ši sistema buvo primesta Mandžiurijos, bet tibetiečiai ja nepasitikėjo, nes joje nebuvo jokios dvasingumo kokybės. Tačiau, jei ji būtų naudojama nuoširdžiai, atrodo, kad ją galėtume laikyti panašia į pranašavimą tešlos rutuliuko metodu (zen tak).

1880 metais, atpažįstant Tryliktąjį Dalai Lamą kaip Dvyliktojo reinkarnaciją, tarp Tibeto ir Mandžiurijos vis dar egzistavo Dvasininko-Patrono (globėjo) santykių pėdsakai. Jį kaip neabejotiną reinkarnaciją  atpažino Aštuntasis Pančen Lama, orakulų Nechung ir Samye pranašystės bei vizijų, pasirodančių Lhamoi Latso ežere, stebėjimas, todėl Auksinės urnos procedūra nebuvo taikoma. Tai galima aiškiai suprasti iš Tryliktojo Dalai Lamos paskutinio testamento Vandens-Beždžionės metais (1933), kuriame jis teigia:

„Kaip jūs visi žinote, aš buvau atrinktas ne įprastu būdu traukiant burtus iš auksinės urnos, bet mano atrinkimas buvo numatytas ir išpranašautas. Remiantis šiomis pranašystėmis ir  numatymais, aš buvau atpažintas kaip Dalai Lamos reinkarnacija ir pasodintas į sostą.“

Kai aš buvau atpažintas kaip Keturioliktasis Dalai Lama 1939 metais, Dvasininko-Patrono santykiai tarp Tibeto ir Kinijos jau buvo pasibaigę. Taigi, nebuvo klausimo dėl poreikio reinkarnaciją patvirtinti Auksinės urnos metodu. Gerai žinoma, kad tuometinis Tibeto Regentas ir Tibeto Nacionalinė Asamblėja Dalai Lamos reinkarnaciją atpažino atsižvelgdami į aukštų Lamų numatymus, orakulus ir vizijas Lhamoi Latso ežere; Kinija į tai niekaip nebuvo įtraukta. Nepaisant to, kai kurie suinteresuoti Guomintango (Kinijos nacionalistų partija, tuo metu valdė Kiniją, šiuo metu – Taivaną, - vert. past.)pareigūnai vėliau laikraščiuose gudriai paskleidė melus, kad jie sutiko atsisakyti Auksinės urnos naudojimo ir kad Wu Chung-tsin vadovavo mano pasodinime į sostą, ir t.t. Šį melą demaskavo Ngabo Ngawang Jigme, Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio Komiteto Vicepirmininkas, kurį Kinijos Liaudies Respublika laikė progresyviausiu asmeniu, per Penktojo Liaudies kongreso dėl Tibeto autonominio regiono Antrąją sesiją (1989 m. liepos 31 d.). Tai išaiškėjo, kai savo kalbos pabaigoje, kurioje jis detaliai paaiškino įvykius ir pristatė dokumentinius įrodymus, jis paklausė: „Kam Komunistų partijai reikia sekti Guomintango pavyzdžiu ir tęsti jų melus?”

Apgaulinga strategija ir klaidingos viltys

Netolimoje praeityje, buvo atvejų, kai neatsakingi turtingų Lamų dvarų valdytojai įsitraukė į netinkamus reinkarnacijų atpažinimo metodus, kurie pakenkė Dharmai, vienuolynų bendruomenei ir mūsų visuomenei. Dar daugiau, nuo Mandžiurijos eros, Kinijos politinė valdžia kartas nuo karto užsiimdavo įvairiomis apgaulingomis priemonėmis, naudodama budizmą, budistų meistrus ir Tulku kaip įrankius  savo politiniams tikslams įgyvendinti, kai įsikišdavo į Tibeto ir Mongolijos reikalus. Šiandien Kinijos Liaudies Respublikos autoritarinė valdžia, kurie kaip komunistai atmeta religiją, bet vis tiek įsitraukia į religinius dalykus, primetė vadinamąją re-edukacijos kampaniją ir paskelbė vadinamąjį Penktąjį Įsakymą apie reinkarnacijų kontrolę ir pripažinimą, kuris įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 1 d. Tai yra nežmoniška ir gėdinga. Šis spaudimas reinkarnacijas neva atpažinti įvairiais netinkamais metodais, kad sunaikinti mūsų unikalias tibetietiškas kultūrines tradicijas, daro žalą, kurią bus sunku ištaisyti.

Dar daugiau, jie sako, kad laukia mano mirties ir Penkioliktąjį Dalai Lamą atpažins pagal savo pasirinkimą. Iš jų nesenų taisyklių ir nurodymų bei vėlesnių pareiškimų aišku, kad jie turi detalią strategiją, kaip apgauti tibetiečius, Tibeto budizmo tradicijos sekėjus ir pasaulio bendruomenę. Taigi, kadangi aš esu atsakingas saugoti Dharmą ir juntančias būtybes bei priešintis tokioms žalingoms schemoms, aš deklaruoju:

Sekanti Dalai Lamos inkarnacija

 Kaip minėjau anksčiau, reinkarnacija yra fenomenas, kuris turi įvykti arba per savanorišką asmens pasirinkimą arba bent jau per jo ar jos karmos, nuopelnų ir maldų galią. Asmuo, kuris reinkarnuojasi, turi išimtinę pagrįstą teisę pasirinkti, kur ir kaip jis ar ji atgims ir kaip tą reinkarnaciją reikia atpažinti. Tikra, kad niekas kitas negali asmens priversti arba juo ar ja manipuliuoti.  Ypač tai nedera Kinijos komunistams, kurie atvirai atmeta netgi praėjusių ir būsimų gyvenimus idėją, jau nekalbant apie reinkarnavusių Tulku sąvoką, kištis į reinkarnacijų ir ypač į Dalai Lamų bei Pančen Lamų reinkarnacijų sistemą. Toks begėdiškas kišimasis prieštarauja jų pačių politinei ideologijai ir atskleidžia jų dvigubus standartus. Jei ši situacija tęsis ateityje, tibetiečiams ir Tibeto budizmo tradicijos sekėjams bus sunku ją pripažinti ar priimti.

Kai man bus apie devyniasdešimt metų, aš pasikonsultuosiu su aukštais Tibeto budizmo tradicijų Lamomis, Tibeto visuomene ir kitais susijusiais žmonėmis, kurie seka Tibeto budizmą, ir iš naujo įvertinsiu, ar Dalai Lamos institucija turėtų tęstis, ar ne. Tuo pagrindu mes priimsime sprendimą. Jei bus nuspręsta, kad Dalai Lamos reinkarnacija turėtų tęstis ir yra poreikis atpažinti Penkioliktąjį Dalai Lamą, atsakomybė už to vykdymą pirmiausia priklausys su tuo susijusiems Dalai Lamos Gaden Phodrang Fondo pareigūnams. Jie turėtų pasikonsultuoti su įvairiais Tibeto budizmo tradicijų vadovais ir patikimais, priesaika susaistytais Dharmos Saugotojais, kurie neatskiriamai susiję su Dalai Lamų linija. Jie turėtų prašyti konsultacijų ir krypties iš šių susijusių būtybių bei atlikti paieškos ir atpažinimo procedūras pagal praeities tradiciją. Tuo klausimu aš paliksiu aiškias rašytines instrukcijas. Turėkite omenyje, kad išskyrus reinkarnaciją, atpažintą tokiais pagrįstais metodais, atpažinimas ar priėmimas neturi būti suteiktas kieno nors, tame tarpe ir Kinijos Liaudies Respublikos politiniais tikslais, pasirinktam kandidatui.

Dalai Lama

Dharamsala

(Pagal vertimą iš tibetiečių į anglų kalbą www.dalailama.com,
į lietuvių kalbą išvertė bei iliustracijas parinko – Ma Ahina, Ojas, 2011-11-07)

 






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos