LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





APIE COVID-19, ŠVENTIŠKUMĄ IR VALDŽIOS DIKTATĄ SAUSIO 13 DVASIA

Valdžia nė nesvarsčiusi atmeta laisvę - slidinėjimo centrų prašymus leisti slidinėti, rašo vienas laikraštis. Valdžia visur vietoj laisvės ir teisingumo kiša diktatą ir teisę. Diktatorių ir vergų teisę. Diktatoriai labiausiai mėgsta teisę. Lietuva irgi. Pasaulis irgi maišosi. Teisingumui reikia širdies, sąmoningumo. Iki to, atrodo, dar nepriaugome. Gyvuliams užtenka teisės. Nors retkarčiais, tiesa, ir čia žmonės pareikalauja teisingumo ir žmoniškumo.

Kas yra prieš laisvų sąmoningų žmonių slidinėjimą visur ir visuomet savo ir kitų labui bei laimei? Žinoma, kai žmogus neserga, neturi COVID-19 ar kitų užkrečiamų ligų požymių ir saugo save bei kitus -  palaiko tinkamą atstumą, geriau yra užsidėjęs kaukę. Kitkas – paties žmogaus atsakomybė, rizika ir laimė. Ir evoliucija. Evoliucistai sako, ir tai atitinka logiką, kad labiausiai evoliuciją budino ir judino plėšrūnai. Šalia to, kaip rašė Bendžaminas Franklinas: "Tie, kurie atsisako esminės laisvės dėl laikino saugumo, nėra verti nei laisvės, nei saugumo." (Angl: "Those who would give up essential Liberty, to purchase a little temporary Safety, deserve neither Liberty nor Safety." Benjamin Franklin)

Deja, Sveikatos Apsaugos Ministerija (SAM) ir iš to, kas matosi, beveik visa valdžia yra prieš atsakomybę, laimę, laisvę, nors negirdėjau, kad jie išmanytų apie sveikatą ir laimę - tik apie ligas. Vargu ar gali būti kitaip, nes SAM'ą maitina ligos, kuo jų daugiau, tuo SAM'ui geriau. Daugiau pinigų, daugiau darbuotojų, daugiau valdžios... Pagal pasąmonę ir veiksmai. O apie sąmonę iš SAM ir valdžios nesu girdėjęs ar matęs ką nors. Jeigu kas nors sąmoningo būtų, būtų nuostabu. Pasiruošęas padiskutuoti.

Vienintelį kartą mačiau atsakingus ir gyvus SAM'o darbuotojus bene tuojau po 1991 sausio 13. Mat, nebuvo aišku, kas valdys, reikėjo galvoti ir jausti, ką šiandien sakyti. Po kelių dienų jie vėl persiorientavo į valdymą. Buvau ten kaip Vilniaus universiteto mokslo darbuotojas dėl žvairumo gydymo, tiksliau dėl stereoregos lavinimo. Nuo to laiko žvairumo, kaip buvo tarybiniais laikais, Lietuvoje nešalina – palieka net vaikus viena-akiais ir to niekam nesako. O viena-akiai vaikai ir jų mamos ir tėvai to net ir nežino, kad jie viena-akiai, neturi stereoregos, kenčia, daro avarijas... Jų Lietuvoje kartu su suaugusiais keliasdešimt tūkstančių. Viena aišku, kad mano atrastas naujas metodas dar iki 1990 veikia ir tai pažadina veikti ir sakyti atsakingai ir autoritetingai.  Kol kas aišku, kad tie keli asmenys, kurie treniravosi Lietuvoje  išsiugdė stereoregą. Rusijoje tokių tūkstančiai. Pasaulyje irgi. Kita vertus, dažnai žmonėms maloniau nežinoti, kad jie viena-akiai, nei išsiugdyti stereoregą, nes stereoregos išugdymui būtinas sąmoningumas. Akių, kaip dantų, neištiesinsi. Tam reikia savo ir kitų sąmoningumo, dar žinių, ūpo, pinigų, kurie taip maloniai glosto savą kišenę.

Grįžtant prie koronoviruso, pagal SAM aš esu super-rizikos zonoj. Šalia jau baigia pasveikti Santarų ligoninėje prieš savaitę užkrėsta moteris, o man jau virš 70. Aš sakau, kad SAM nieko neišmano apie sveikatą ir laimę. Jie neįskaito ir nejunta, kad skirtingos mintys ir emocijos sukelia visiškai skirtingas reakcijas kūne ir proto bei sielos būsenas, o mes turime būti jų šeimininkai. Per tiesą ir balansą. Todėl man, priešingai jų ligotai nuomonei apie super-rizikas ir ligas, amžius nuo maždaug 42 metų iki 70 ir toliau - geriausias metas gyventi sveikai, turtingai ir laimingai. Mat tam reikia laiko. O iki 42 būna nemažai asmeninių ir socialinių reikalų. Lietuvoje ir SAM'e nerasite žmogaus, kuris su amžiumi gyvena vis geriau, laimingiau, ekstaziškiau. Darnoj su Kosmosu ir vidumi. Žinia, su švariu kūnu, protu ir siela. Per meditacijas. Per ypatingas, radža meditacijas. Nauji laikai, naujos meditacijos. Svarbiausia, visiems tai prieinama.

Aš pats neturėjau ligadienių jau virš 28 metų ir dabar visiškai nesibaiminu COVID-19. COVID-19 pavojingas tik užsiteršusiems kūne, prote ir sieloj žmonėms. Todėl prašau visų teršalių ir peckelių klausyti ligų specų, SAM, o sveikalius – gyventi ir švęsti. Dar yra vietų, kur diktatūra nepasiekia. Vietinė. Geriau, kai ji toliau.

Aš absoliučiai nebijau užsikrėsti, su malonumu čiuožinėju, su džiaugsmu paslidinėčiau Liepkalnyje. Ši publikacija gimė iš laisvės ir sausio 13-os dvasios. 1991 sausio 13 buvau prie Radijo ir televizijos pastato iki atvažiavo kariai, užėmė pastatą,  dingo vaizdas. Žiūrėjau į akis kariams, dainavau. Niekas nenorėjo kariauti. Vėliau gerokai po vidunakčio pasigirdo guminių kulkų garsai, žmonės skirstėsi, grįžau namo. Prieš tai dieną dainavau prie Seimo. Buvo daug šventiškumo, galimybių, nemažai rizikos...

Foto 2
 Foto 2

2018 sausio 13 - buvo nuostabi ir vienintelė metuose čiuožinėjimui tinkanti diena (Foto 2), Gėlos ežero ledas prie Nemenčinės buvo lygus ir švytintis. Nedaug buvo šalę, ledas nebuvo storas, todėl šiek tiek pasiruošiau. Aplink žvejojo, čiuožinėjo, apčiuožiau aplink ežerą ir kitoje pusėje ledas įlūžo. Įkritau į Gėlos ežerą. Draugė pradėjo čiuožti su virve link manęs, po kurio laiko pasigirdo gaisrinė, greitoji. Išlipti be kablių nebuvo įmanoma, rankos slydo, o iki kranto 25-30 metrų. Mobilus ir po pabuvimo po vandeniu vėliau veikė. Nebuvo nei šalta, nei baisu. Panašiai, kaip 1991 sausio 13. Išlipti padėjo šalia Gėlos ežero besidžiaugiantys žiema nuostabūs "gelbėtojai" (Foto 3). Paklausus net pavardžių nesakė. Et, tai buvo natūralu. Suprantama. Jiems didelis ačiū, linkiu meilės ir gerovės, nors dar keli gelbėtojai buvo jau netoli. Natūralu, suprantama.

Foto 3
 Foto 3

Čiuožiant atgal po kokių 10 minučių pradėjo jaustis šaltis. Medikai veikė greitai ir gerai, jiems padėkojau, bet jų neprireikė. Bene svarbiausia įžvalga ir veiksmas įkritus į ledinį vandenį buvo atsipalaiduoti taip, kad nebūtų jokių blokų, jokių įtampų, gyvybė ir gyvenimas tekėtų. Laimė irgi. Tai matosi ir foto. Jokia liga ar negalia vėliau nepasireiškė.

Mano įžvalga visas pasaulis yra pamišęs dėl COVID-19 dėl nemokšiškumo ir peckeliškumo. Dėl nešvaros kūne, prote ir sieloje. SAM irgi geriau niekuomet nenurodinėtų, neįsakinėtų žmonėms, nes apie gyvenimą, sveikatą ir laimę neturi jokio supratimo. Artimas diktatorius – blogiau už tolimą. Diktatoriaus teisė – blogiau už gyvulišką teisingumą. Teisė niekada nėra teisingumas, o diktatūtra, įsakymai ir teisė niekada nėra nei tiesa, nei laisvė. Tiesa ištiesina, atpalaiduoja ir išlaisvina be teisės ir diktatūros.

Laisvė kūne – jokia laisvė. Tikra laisvė prasideda tik anapus kūno, tikėjimų, apsėdimų ir proto.

Laimės ir laisvės visiems!

Prembuda, Ojas Meditacijos Centras, 2021-01-13

 

Atnaujinta 2021-01-15






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2021. All rights reserved. Copyright information



Naujienos