VĖL GIMTI*

7 DIENŲ OŠO MEDITACINĖS TERAPIJOS CIKLAS

Pri­si­min­ki­te štai ką: at­gau­kite vai­kys­tę. Kiek­vie­nas jos trokš­ta, bet nie­kas nie­ko ne­da­ro jai at­gau­ti. Kiek­vie­nas trokš­ta vai­kys­tės! Žmo­nės ir to­liau sa­ko, jog vai­kys­tė bu­vo lyg dan­gus, o po­etai ra­šo ei­les apie nuo­sta­bią vai­kys­tę. Kas truk­do? At­gau­ki­te ją! Aš su­tei­kiu jums ga­li­my­bę ją atgauti.

Bū­ki­te žais­min­gi. Tai bus sun­ku, nes jūs esa­te la­bai są­ly­go­ti. Jūs esa­te šar­vuo­se – sun­ku juos iš­mes­ti, re­lak­suo­ti. Jūs ne­ga­li­te šok­ti, ne­ga­li­te dai­nuo­ti, šo­ki­nė­ti, jūs ne­ga­li­te tie­siog šauk­ti, juok­tis ar šyp­so­tis. Net­gi, jei no­ri­te juok­tis, pir­miau­sia no­ri­te iš­si­aiš­kin­ti, iš ko juok­tis. Jūs ne­ga­li­te tie­siog juok­tis. Tam tu­ri bū­ti ko­kia nors prie­žas­tis. Tik tuo­met jūs juo­kia­tės. Tu­ri bū­ti prie­žas­tis, tik tuo­met jūs šau­kia­te ar ver­kia­te.

Pa­li­ki­te nuo­ša­ly iš­mo­ki­mą, ati­dė­ki­te į ša­lį rim­tu­mą. Bū­ki­te to­mis die­no­mis žais­min­gi. Jūs ne­tu­ri­te ką pra­ras­ti. Jei nie­ko ne­lai­mė­si­te, jūs nie­ko ne­pra­ra­si­te. Ką jūs ga­li­te pra­ras­ti bū­da­mi žais­min­gi? Bet aš sa­kau – jūs nie­ka­da ne­bū­si­te to­kie pat.

Štai dėl ko aš esu pri­myg­ti­nas: no­riu jus grą­žin­ti į tą taš­ką, nuo ku­rio nu­sto­jo­te aug­ti. Bu­vo mo­men­tas, po ku­rio jūs nu­sto­jo­te aug­ti ir pra­dė­jo­te elg­tis suk­tai. Jūs įpyk­da­vo­te, pra­si­dė­da­vo įnir­šio prie­puo­lis, pik­tu­mas, o tė­vas ir mo­ti­na sa­kė: "Ne­pyk! Tai ne­ge­rai!" Jūs bu­vo­te na­tū­ra­lus, bet bu­vo su­kur­tas ply­šys, ir jūs tu­ri­te rink­tis: jei bū­si­te na­tū­ra­lus, jū­sų ne­my­lės tė­vai. Per šias sep­ty­nias die­nas aš no­riu jus grą­žin­ti į pra­ei­tį, į mo­men­tą, kai prieš sa­vo pri­gim­tį pra­dė­jo­te bū­ti "ge­ras". Bū­ki­te žais­min­gi, ir vai­kys­tė su­grįš. Tai bus sun­ku, nes jums teks pa­lik­ti nuo­ša­ly­je kau­kes, veid­mai­nys­tę; jums teks at­si­sa­ky­ti as­me­ny­bės. Bet at­si­min­ki­te, jū­sų esy­bė ga­li pa­si­reikš­ti tik tuo­met, kai as­me­ny­bė palikta, nes jū­sų as­me­ny­bė yra jū­sų ka­lė­ji­mas. Pa­li­ki­te ją nuo­ša­ly­je! Tai bus skaus­min­ga, bet ver­ta, nes tuo­met jūs at­gim­si­te. Gi­mi­mo ne­bū­na be skaus­mo. Jei iš tik­rų­jų nu­spren­dė­te vėl gim­ti, ri­zi­kuo­ki­te.

INSTRUKCIJOS

Ošo nu­ro­dy­mai "Vėl gim­ti".

Pir­ma fa­zė:

Pir­mą va­lan­dą el­ki­tės kaip vai­kas, grįž­ki­te į vai­kys­tę. Ką tik no­ri­si da­ry­ti, da­ry­ki­te – šo­ki­nė­ki­te, šo­ki­te, dai­nuo­ki­te, ver­ki­te, šau­ki­te – vis­ką, bet ko­kia po­za. Nie­kas ne­už­draus­ta, iš­sky­rus lies­ti ki­tus žmo­nes.

Ne­lies­ki­te ir ne­da­ry­ki­te gru­pė­je nie­kam ža­los.

An­tra fa­zė:

Tie­siog ty­liai sė­dė­ki­te. Jūs jau­si­tės gai­ves­ni, ne­kal­tes­ni, ir me­di­ta­ci­ja taps leng­ves­nė.

Tai da­ro­te sep­ty­nias die­nas po dvi va­lan­das.

Ap­si­spręs­ki­te, jog šio­mis die­no­mis jūs bū­si­te toks ne­iš­ma­nė­lis, lyg ką tik gi­męs – tie­siog kū­di­kis, ku­ris nie­ko ne­ži­no, nie­ko ne­klau­sia, ne­dis­ku­tuo­ja, ne­ar­gu­men­tuo­ja. Jei jūs ga­li­te bū­ti ma­žas vai­kas, daug kas įma­no­ma. Net­gi tai, kas at­ro­do ne­įma­no­ma, – įma­no­ma.

*Ištrauka iš OŠO. MEDITACIJA - PIRMOJI IR GALUTINĖ LAISVĖ, Praktinis meditacijų vadovas