Mintis ir meditacija veda į priešingas kryptis*

Mintis ir meditacija veda visiškai priešingomis kryptimis. Pirma veda į išorę, antra – vidun. Mintis yra būdas pažinti kitą, meditacija – būdas pažinti save. Bet paprastai mintis ir kontempliacija yra laikomos meditacija. Tai yra labai rimta ir plačiai paplitusi klaida, ir aš noriu jus perspėti apie šią fundamentalią klaidą.

Meditacija reiškia ne-darymo būseną. Meditacija nėra darymas, o būties buvimo būsena. Tai – būties buvimo savastyje būsena.

Veikdami mes susiliečiame su išoriniu pasauliu; ne-veikdami – su savimi. Kai nieko nedarome, mes įsisąmoniname tai, kas esame. Kitaip, likdami įsitraukę į visokius darymus, mes niekuomet nesutinkame savęs. Mes netgi neatsimename, kad egzistuojame. Mūsų užimtumas yra labai gilus. Galbūt mūsų kūnai gauna poilsio, tačiau mūsų protai – niekada. Pabudę – galvojame, miegodami – sapnuojame. Įnikę į šiuos nuolatinius rūpesčius ir darymus, mes paprasčiausiai užmirštame save. Mes pametame save savo pačių veiklos minioje. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau tokia – mūsų realybė. Mes pasimetėme ne kitų žmonių minioje, o savo mintyse, savo svajonėse, savo rūpesčiuose ir veiklose. Mes pasimetėme savyje. Meditacija yra būdas ištrūkti iš susikurtos minios, nuo tų mentalinių aistrų.

Meditacija iš prigimties negali būti veikla. Ji nėra užimtumas, tai – neužimto proto terminas. Ji yra tai, ko aš mokau. Atrodo gana keista sakyti, kad aš mokau ne-darymo, bet to aš kaip tik ir mokau. Mes susirinkome čia praktikuoti ne-darymo. Žmogaus kalba yra labai skurdi ir labai ribota, skirta išreikšti tik veiksmą; štai kodėl ji niekuomet negali išreikšti sielos. Kaip gali tai, kas skirta kalbai, išreikšti tylą? Žodis “meditacija” rodo, kad tai yra tam tikras darymas, bet tai jokiu būdu nėra ko nors darymas. Būtų klaidinga sakyti „Aš dariau meditaciją”; teisinga būtų sakyti „Aš buvau meditacijoje”. Tai kaip ir meilė. Galima „būti” meilėje, tačiau negalima „daryti” meilės. Taigi aš sakau, kad meditacija yra proto būsena. Labai svarbu nuo pat pradžių visa tai išsiaiškinti.

Mes susirinkome čia ne ko nors daryti, bet patirti tą būseną, kurioje mes tiesiog egzistuojame – kurioje nėra jokio veiksmo, nė menkiausio veikimo. Tai būsena, kurioje lieka tik gryna buvimo liepsna, tik savastis, kurioje daugiau nelieka netgi minties „aš esu”, kurioje paprasčiausiai lieka esatis. Tai šunja, tuštuma. Tai yra taškas, kuriame mes matome ne pasaulį, o tiesą. Šiame vakuume ir šioje tuštumoje, kurioje visos sienos, atskiriančios jus nuo savęs, sugriūva, kurioje minčių uždangos pakyla, o išmintis išaušta. Šiame vakuume nėra galvojimo, bet yra pažinimas. Tai yra matymas; tai yra vizija.

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Tobulumo kelias" galima rasti.    

Atnaujinta 2013-08-24