LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 







Meditatyviai apie pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje

Šiuolaikiniame fiziškai ir psichiškai užterštame pasaulyje gyvūnų ir žmonių vaisingumas nėra garantuotas. Valdžiai netiriant ir neregistruojant nevaisingų žmonių, įvairūs šaltiniai teigia, kad Lietuvoje galėtų būti apie 55 tūkstančiai nevaisingų šeimų ir jų kasmet padaugėja dviem tūkstančiais.

Natūralus savaiminis ir pagalbinis apvaisinimai yra nemažai tirti, daug kas jau yra žinoma, bet juose vis dar yra ir daug neaiškumų. Vakarai tyrė apvaisinimą iš išorės, iš kūno pusės, Rytai – iš vidaus, iš sielos pusės. Vakarai tiria naudodamiesi mokslu, Rytai – meditacija. Tačiau sugretinti šiuos tyrimus ir juos detaliai suderinus atsakyti į visus esminius apvaisinimo klausimus šiuo metu dar neįmanoma.

Mokslas tyrinėja meditacijos poveikį smegenų darbui iš išorės ir iš vidaus.
Iš išorės – per prietaisų rodmenis,
tomografą ir kt., iš vidaus – per
meditatoriaus potyrius ir apibūdinimus [1]

Panašūs smegenų veiklos moksliniai ir meditaciniai tyrimai [1, 2, 3, 4, 5, 6, 7] ir sugretinimai jau atliekami, bet tik su suaugusiais.

Šiandien yra sunkoka pasakyti, kaip jaučiasi siela, kūnas ar kūdikis antrą ar penktą mėnesį po apvaisinimo, nes tiesiogiai su jais susikalbėti neįmanoma. Moksle ir medicinoje žinoma, kad maždaug iki 15 savaitės vaisius iš vidaus nejuda. Tai reiškia, kad siela su kūnu beveik nėra susiję, išorinė žmogaus pusė beveik nejunta vidinės. Nejuda ir nejunta panašiai, kaip žmogui praradus sąmonę. Prisiminti tuos momentus meditacijoje jau gimus irgi nelengva, nes meditacijoje prisimenant potyrius iš vidaus nėra aišku, kokiame amžiuje tai vyksta, ir atvirkščiai. Ypač, jei jie jokiais ypatingais pergyvenimais neišsiskiria iš kitų. Lengviau prisiminti reikšmingus prenatalinius (iki gimimo) momentus. Kaip ir gyvenime. Vidinių ir išorinių faktų ir pojūčių tyrimai ir sugretinimai gali būti atlikti, bet tam reikalingas mokslininkų ir meditatorių susitikimas. Reikalingas atitinkamas vakariečių meditatyvumas ir sąmoningumas, kokio jie vis dar neturi. Ir reikalingas atitinkamas tibetiečių, indų ar kitų meditatyvių šalių mokslinis potencialas, kokio jie taip pat neturi. Todėl išsamius ir tikslius prenatalinius tyrimus ir jų peržiūrą paliksime ateičiai, o čia peržvelgsime bendras apvaisinimo žinias iš vidaus ir išorės, ir pateiksime bendras įžvalgas.


Pagal Tibeto mirusiųjų knygą,
po mirties matomi penki budos
- baltas, mėlynas, geltonas,
žalias, raudonas
Spalvinio regėjimo evoliucija [ 8]

Aš moksliškai tyrinėjau regimąjį suvokimą ir supratau, kaip evoliucionavo skirtingi spalviniai regėjimo kanalai. Šia tema buvo ir mano paskutinis grynai mokslinis pranešimas regimojo suvokimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete 1991 metais. Mane anuomet labai nustebino du dalykai.

Pirma, kai Lietuvoje svečiavosi Dalai Lama ir skaitė paskaitą Vilniau universitete, aš jam pasiunčiau laiškutį su klausimu, kaip Tibete gerina regėjimą. Po kelių mėnesių man paskambino žmogus iš Leningrado ir paprašė ateiti į Vilniaus traukinių stotį pasiimti amerikiečio ir tibetiečio knygą apie regėjimo gerinimą. Tą aš ir padariau. Tuo metu aš vedžiau regėjimo lavinimo kursus.

Antra, aš tuo metu perskaičiau „Tibeto mirusiųjų knygą“ ir nustebau, kad eiga, kuria evoliucionavo žmogaus spalviniai regėjimo kanalai visiškai sutampa su aprašytais Tibeto mirusiųjų knygoje. Tik ten kalbama apie po mirties matomas budų spalvas. Panašius sutapimus aš radau ir daugelyje kitų dalykų. Man tapo aišku, kad gamtos ir dvasios pasauliai suderinti ir sugretinami, o savęs ir pasaulio supratimui, mokslininkui reikalinga meditacija. Aš pradėjau medituoti. Po kelerių metų per Ošo dinaminę meditaciją prisiminiau prenatalinį laikotarpį prieš pat gimimą, o meditacinio praktikumo metu Ošo ašrame Indijoje ir pirmuosius potyrius po gimimo. Tai labai padėjo susijungti viduje, pažinti save. Be to, plūstelėjo dvasinės energijos banga, įkvėpimas.

Tikėjimuose gali matyti ir kalbėti beveik ką nori, nes kalbama ne apie realybę ar faktą, o apie fikciją, tikėjimą. Žmonių tikėjimus atitinka jų sapnai. Moksle ir meditacijoje kalbėti bet ką neįmanoma, nes tiek gamtinė, tiek dvasinė realybės ir jų atspindžiai yra ir patiriami, ir pakartojami, ir patikrinami.

Moters apvaisinimas ir toliau lieka vienu iš slėpinių, kuriuos galima tyrinėti ir dalintis jų rezultatais, o galima kalbėti tai, kuo tiki be jokio pagrindo, ir ginčytis be jokio tyrimo. Dėl to tikintieji nuolat kovoja ir nuolat žudo vieni kitus. Vaikus ir suaugusius. O kompensacijai saugo embrionus.

2003-10-20 LTV vyko tiesioginė laida
"Visuomenės interesas" apie Bažnyčios
autoritetą ir mokslo pažangą, kurioje
dalyvavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
ir meditacijos meistras Prembuda Video

Dažnai žmonių žudikai kompensacijai myli gyvūnus.

2011-05-06 „Bernardinuose“ arkivyskupas Sigitas Tamkevičius praneša, kad visiems žemės žmonėms krikščionių Dievas įkvepia sielą pirmos ląstelės zigotos susidarymo momentu. Be jokių argumentų ir be jokių tyrimų. Jis turbūt nežino ar nepagalvojo, kad dvyniai ir tryniai gali susiformuoti ir po kelių dienų ir visai ne iš zigotos, o dalijantis embrionui į du ar tris. Iš arkivyskupo žodžių neaišku, kodėl Dievas yra toks trumparegis ir įkvepia sielas zigotoms, kurių dauguma žūva. Tik apie 25-30 procentų jų išgyvena. Kodėl tokiam visagaliui ir visamačiui Dievui užsiimti tokiu tuščiu darbu ir įkvėpinėti sielas zigotų susidarymo momentais, kai dauguma jų žus.

3-12 dieną po apvaisinimo
keliasdešimt-kelių šimtų lastelių
blastocista kartais pasidalija į dvi ar
daugiau, iš kurių atitinkamai gali
išaugti dvynukai, trynukai ir pan.
Video National Geographic Channel.
In the Womb: Identical twins, 2008


Be to, Dievas tokiu atveju yra  priklausomas nuo visų girtuoklių, narkomanų bei pasileidėlių, nes nuolat juos turi sekti, kad juose susidarančioms zigotoms įkvėptų sielas. Tuo labiau, kad apie penkias savaites net ir žmonių embrionų neatskirsi nuo gyvūnų.

Matyt, teisingiau būtų sakyti, kad Dievas ne įkvepia sielą zigotai, o įpučia, nes savo vidun įkvepiama, o į kitą - įpučiama. Kadangi pagal krikščionybę siela yra daug svarbiau nei kūnas, kas yra gana teisinga ir pagal meditaciją, tai reikėtų ne zigotai duoti sielą, o atvirkščiai. Sielai duoti zigotą. Tuomet žemesnis priklausytų nuo aukštesnio sąmoningumo.

Beveik bet kuris meditatorius, tarp jų ir prisimenantis praėjusius savo gyvenimus Dalai Lama, pasakys, kad jo sielos neįpūtė krikščionių Dievas ir kad tai yra gryna nesąmonė. Dabar Dalai Lama svarsto, ar kitame gyvenime gimti moterimi, ar vyru. Jis jau žino, kad jei Tibetas bus okupuotas, tai gims ne Tibete. Ir antra, jis žino, kad jei gims moterimi, tai gražia. Šie Dalai Lamos žodžiai rodo jo sąmoningumą ir inteligentiškumą, kokį sunku įžvelgti pas Jėzų ir kokio nėra pas arkivyskupą S. Tamkevičių.

Dalailama Emory universtitete, JAV,
konferencijoje apie meditaciją

Arkivyskupo žodžius „ Pagal Bažnyčios mokymą nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) Dievas įkvepia sielą.“ geriausiu atveju galima priimti tik kaip reklamą ar šou.

Dalai Lama paprastai gimsta ir yra ieškomas keletą metų po praėjusios reinkarnacijos kūno mirties. Ošo kalbėjo, kad jo praėjęs gyvenimas taip pat buvo Tibete, bet prieš septynis šimtus metų iki naujo gimimo. Jam buvo gana keblu rasti tėvus, kurie sugebėtų priimti beveik visiškai prie kūno neprisirišusią sielą. Jo seneliai labai jo laukė ir begaliniai jį mylėjo. O abu Ošo tėvai, kaip ir jis, taip pat prašvito ir daugiau niekada negims. Ir tai taip pat visiškai nei priklausė, nei priklauso nuo krikščionių Dievo.

Ošo pažino ir savo motiną iš praėjusio gyvenimo, kuri buvo tarp jo mokinių. Be to, Ošo sakė, kad praėjusiame gyvenime jis nebaigė badavimo. Todėl iš 21 dienos ciklo, paskutines likusias tris dienas jis pratęsė vos gimęs.

Buda Ošo

Ir tai patvirtino jo motina. Ji sakė, kad tris dienas niekaip nebuvo galima pamaitinti tik gimusio Ošo ir kad po trijų dienų jis lyg niekur nieko nebūtų įvykę, pradėjo valgyti. Tėvai niekaip negalėjo suprasti tokio Ošo poelgio. Tai, žinoma, rodo labai aukštą Ošo sąmoningumą, kuris atrodo beveik neįtikėtinas. Taip ir yra. Jis yra beveik neįtikėtinas. Bet tokia jau yra realybė. Ir fizikai kalba apie neįtikėtiną realybę. Žmogaus vaizduotė dar negali suvokti, kokia ji yra. Bet kai ji ištiriama ir suvokiama, ją tokią gali pamatyti visi. Dvasinę realybę už žodžių taip pat galima pamatyti ir patikrinti.

Panašias istorijas galima būtų papasakoti ir apie kitus labai sąmoningus žmones. Bet jos įgauna prasmę ir tampa nuorodomis tik tuomet, kai tai pradedame patirti patys. Kokia prasmė kalbėti žmonėms apie tamsiosios materijos ir energijos taikymą, jei jie ir su šviesiosiomis nemoka tinkamai elgtis. Teršia aplinką ir žudo kitatikius.

Tibetiečiai šimtmečiais ir labai giliai tyrinėjo žmogaus perėjimą iš vieną gyvenimo į kitą ir apvaisinimą. Tai gana aiškiai ir patikimai yra aprašyta jau minėtoje Tibeto mirusiųjų knygoje. Be to, tibetiečiai ilgai tyrinėjo ir teigia, kad toli gražu ne kiekviena zigota vystysis. Pirmoji susidariusi naujo organizmo ląstelė zigota savaime nėra susieta su siela ir savaime neaugs. Kaip ir sėkla savaime nėra susieta su dirva. Ar kokia nors siela susies save su zigota, embrionu ar vaisiumi, labai priklauso nuo tėvų ir kokia yra siela. Tibetiečiai teigia, kad jei tokia siela yra, tai dažniausiai ji gims mergaite, jei yra artimai susijusi su tėvu, arba bus berniukas, jei yra artimai susijusi su motina. Tai labai palengvina kūno ir sielos sąsajas bei augimą. Atrodo, kad tame yra daug tiesos. Nors ir tokias žinias dar reikia moksliškai patikrinti Vakarų sąlygomis.

Kunigai ir krikščionys pastaruoju metu nuolat giriasi, kad jie saugo gyvybę. Negimusią gyvybę. Tai netiesa. Jie gimusias ir negimusias gyvybes valgo. Begaliniai. Be jokio saiko. Per dažnai net persivalgydami, nes nejaučia savo kūno. O jei saugo, tai tik embrioną, kuris žus. Jie net nežino ir nieko nedaro, kad sužinotų, kuri zigota ar embrionas išgyvens. Kaip ir jų Dievas. Ar galima tokiu Dievu pasikliauti, kuris yra švaistūnas ir nežino ką daro. Laksto paskui alkoholikus, narkomanus ir pasileidėlius, nes šie niekada nežino kada taps visiškai nesąmoningi ir galimai apsivaisins.

Būtų geriau, jei tikintieji bent pradėtų abejoti, galvoti ir pamatytų, iš kur ateina apsėdimai tikėjimais, alkoholiu, narkotikais, seksu, valdžia ir panašiai. Toks abejojimas yra tiesos ir sąmoningumo pradžia. Tokių abejonių ir sąmoningo tyrimo absoliučiai reikia, kad Lietuvos žmonės, Seimas ir apskritai pasaulis taptų vaisingesnis, taikesnis ir laimingesnis.

Prembuda, 2011-06-19








Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos