1999 Nr.7
Ošo meditacijos centro "Ojas"
lyderis Mečislovas Vrubliauskas
Gal prieš penketą metų
viena sufijų maldininkė man lyg ir papriekaištavo: "Tu, Mečislovai, visuomet
atrodai laimingas. Tai kelia įtarimą." Laimė, džiaugsmas, meilė manyje nuo to
laiko nesumažėjo. Atvirkščiai, atrodo, kad laimė, džiaugsmas ir meilė tik ir
ieško, kaip galėtų pasireikšti. Bet žmonės nuo jų užsidarę. Žmonės nuo pat ryto
nusiteikia susierzinimui, įtarumui, kovai. Tuomet subtilioji, dieviškoji energija negali
pro juos pratekėti, nes jie nusiteikę grubiai, žemai energijai. Visa erdvė, visas
pasaulis išorėje ir viduje pilnas įvairiausių energijų, informacijos, pasąmoninių
ir sąmoningų impulsų. Kam nusiteiksi, taip ir jausiesi.
Aš iš tikrųjų jaučiuosi gerai. Nėra kokių
nors egzistencinių kliūčių, dėl ko reikėtų jaustis blogai. Viena iš pagrindinių
priežasčių, dėl ko mane aplenkia ligos, nelaimės, yra tai, kad aš medituoju. Aš
gyvenu šiek tiek kitaip nei dauguma žmonių, aš gyvenu šiek tiek sąmoningiau ir
sąmoningumo ugdymui specialiai skiriu šiek tiek laiko, energijos, dėmesio. Bet matau,
kad kiekvienas gali jaustis gerai, būti laimingesnis. Be to, žmonės sako ir elgiasi
taip, lyg jiems būtų geriau šalia manęs. Bet, mieli žmonės, jūs visi galite jaustis
daug geriau. Pabandykime išsiaiškinti, dėl ko mes jaučiamės blogai?
Justi save. Kaip elgtis? Vaikai dairosi į
suaugusius, suaugę - į kitus suaugusius. Dažnas spėlioja, ką kiti pamanys, ką
pasakys ir atitrūksta nuo savo prigimties, nuo savo esybės. Taip po truputį nustojame
justi, justi save - ką norime valgyti, ką ir kaip pasakyti, ką daryti. Kiekvienas
žingsnis veda vis toliau nuo savęs, kol mes visiškai save pametame. Pradedame daryti
tai, ką sako kiti, ką rašo knygos, rodo televizija. Tai didelių nelaimių pradžia,
nors mes to net nenujaučiame.
Meditacija padeda sugrįžti į save, sugrįžti į
dieviškumą, į savo šaltinį, kuris yra viduje ir kuris buvo vaikystėje. Vaikai yra
dieviški, bet nėra sąmoningi. Meditacija - tai būdas sąmoningai sugrįžti į save.
Tuomet net mirtis nebaisi, nes meditacijoje sužinome, kad mes nemirtingi, nesuardomi. Bet
meditacija negali įvykti, kol mes nesąmoningi, kol esame prote. Protas nėra
sąmoningumas. Sąmoningumas yra virš proto ir gali būti lavinamas.
Meditacijos būsena yra labai sąmoninga sielos
būsena, todėl iki tokio sąmoningumo dar netrumpas kelias, dar nemažas laiko tarpas.
Reikia pradėti nuo ten, kur esame. Kitaip niekuomet nieko tikro, nieko sąmoningo
neatsitiks. Daug pradedančių meditatorių niekur nenuėjo tik todėl, kad iš karto
bandė žengti trečią, ketvirtą žingsnį, nežengę pirmo. Jie bandė iš karto
užsikabinti už trečio ar ketvirto kopėčių skersinuko ir jiems nepavyko. Jie nukrito,
užsigavo ir dėl to dar labiau sutriko ir yra dar didesnėje neviltyje. Meditacija
prasideda ketvirtame žingsnelyje, ketvirtame žmogaus kūne ar lygmenyje - psichiniame,
kurio mūsų sąmoningumas dar nepasiekia. Pradžioje esame pačiame savo būties
paviršiuje - fiziniame kūne, emocijose, prote. Tad nuo ten ir pradėkime.
Juskite save. Sakydamas juskite save, sakydamas
ženkite pirmą žingsnelį, aš visų pirma turiu omenyje fizinį kūną: jo judesius,
pojūčius. Kūnas tiesiogiai susijęs su protu. Protas - tai kita kūno pusė. Galima
sakyti, kad kūnas yra išorinė kūno-proto pusė, o protas - vidinė jo pusė.
Meditacijai, mūsų gerovei reikalingas atsipalaidavimas. Jei neatpalaiduotas kūnas,
neatpalaiduosime ir proto. O be atsipalaidavimo nieko subtilaus, nieko gražaus
neatsitiks. Todėl pajuskite kūną. Pradžioje pratinkitės kūną pajusti ir
atpalaiduoti sėdint, nejudant, užsimerkus ir peržvelgiant jį nuo kojų iki
viršugalvio. Apie aštuoniasdešimt procentų mūsų energijos išteka per akis.
Užsimerkdami jūs ją paliekate viduje ir panaudojate kūno, proto, širdies atgaivai. Be
energijos jausitės blogai ir vargu ar turėsite kuo dalintis su kitais: žmona, vyru,
vaikais, bendradarbiais. Būsite prašytojas, maldautojas; kiti žmonės jūsų šalinsis,
nes būdami šalia jūsų jie seks, silps. Jie tai darys nesąmoningai.
Jeigu energijos trūksta, mažiau žiūrėkite
televizorių, mažiau klausykitės radijo, neskaitykite laikraščių, žurnalų.
Laikraščiai, televizija pertekę žudynėmis, karais, visokiausiais dalykais, kurie
naudoja jūsų fizinę, emocinę, intelektualinę, dvasinę energijas. Jie reikalauja iš
jūsų subtiliausios energijos - dėmesio. Jie padėkoja jums, bet išsenkate jūs, o ne
jie. Padėkos už dėmesį yra per maža.
Skaitydami, klausydamiesi, žiūrėdami būkite
sąmoningesni, juskite save. Tikriausiai įsitempiate, jaudinatės, senkate. Taip
pavargstate net nieko nedarydami. Žiniasklaida išjudina jūsų energijas. Tai gerai. Bet
kad jūs pavargstate, - tai blogai. Pagrindinis būdas neišsekti naudojantis
žiniasklaida - naudotis ja sąmoningai. Klausantis, skaitant, žiūrint juskite save. Jei
įsitempiate, jei per daug išgyvenate, greitai išseksite. Atsipalaiduokite. Išsekęs
žmogus skuba kam nors papasakoti apie tai, ką jis girdėjo, ką matė ir per kitą
atstatyti savo subtilias energijas. Neskubėkite patys pasakoti apie tai, ką matėte ar
girdėjote, nes sekinsite kitus ir neskubėkite bendrauti su žmonėmis, kurie ne tiek
gyvena, kiek klausosi ir žiūri, kaip gyvena kiti. Tas klausymasis ir žiūrėjimas rodo,
kad jie negyvena gyvai ir laimingai. Iš kitų išgirsti dalykai dažniausiai yra
šlamštas, kurio nėra kur dėti. Tad ir skubate juos kam nors įduoti. Kitaip
laikytumėte sau, kitaip pasiklausę būtumėte energingesni, laimingesni.
Jusdami kūną aptiksite daug dalykų, kurių iki
šiol nepastebėdavote. Pirma, jūs pastebėsite, kad kūnas dažnai įsitempia ir
atsipalaiduoja. Kai įsitempia, energija senka, negali kilti aukštyn. Kylant energijai
aukštyn viršutinė kūno dalis bus šiltesnė nei kojos; energijai leidžiantis bus
atvirkščiai. Įsitempus pradeda kūną mausti, skaudėti. Atsipalaidavus ilsitės,
energija kaupiasi, jumyse gimsta gerovė. Be to, pajusite, kad ne visas kūnas įsitempia,
o tik tam tikros vietos. Vienas vietas lengviau atpalaiduoti, kitas sunkiau. Kai kurių
kūno vietų negalite visai atpalaiduoti. Vėliau jūs aptiksite, kad yra tamprus ryšys
tarp emocijų ir kūno. Rytų medicina yra atradusi daugybę sąsajų tarp emocijų ir
įtampos bei skausmo kūne. Štai proto ir jausmų nesusiderinimas sukelia skausmus kakle,
nusivylimų baimė - skausmus pečiuose, žąste, baimė padaryti blogai - skausmus
delnuose, nesaugumas - skausmus dubenyje ir pan. Pamažėl jūs sužinosite, kad kūno
įtampos ir atsipalaidavimas nėra atskirti nuo jausmų ir nuo proto, ir net nuo širdies.
Jie susiję. Bet pradžioje šios sąsajos nėra aiškios.
Jausti save. Tai antras žingsnelis. Ilgiau
ir atidžiau stebėdami save surasite, kad išgyvenant emocijas kūnas tam tikrose vietose
įsitempia. Kuo subtilesnė įtampa, tuo įsitempus naudojama subtilesnė energija. Be to,
tiesioginiam poveikiui praėjus, įtampa gali likti ilgam laikui ir eikvoti jūsų
energiją. Jūs seksite ir net il- sėdamasis nepailsėsite. Tokios įtampos aptikimui ir
pašalinimui pravartu peržiūrėti dieną nuo vakaro iki ryto - nuo pabaigos į
pradžią. Geriausia tai daryti vakare prieš miegą. Ilgalaikės emocinės įtampos -
vadinamos blokais - tam tikrose vietose veikia fizinį kūną ir sukelia skausmus, ligas.
Todėl meditatorius stebi ne tik fizinį kūną, bet ir emocijas bei ryšius tarp jų.
Taip laipsniškai pradedame jausti tai, kas vyksta išgyvenant emocijas - emocinei
energijai įtekant ir ištekant iš emocinio (vitalinio) kūno į fizinį. Paprastai ką
nors aktyviai darant emocinė energija teka į fizinį kūną, nieko nedarant, ilsintis -
atvirkščiai. Stebint, jaučiant savo emocijas bei įvairius atsirandančius ir
dingstančius jausmus mes savo sąmoningumą išplečiame į antrą lygmenį, į antrą
kūną. Mūsų sąmoningumas auga. Be to, įsisąmonindami emocijas ne tik pradedame
jausti vis subtilesnes energijas, bet ir suprantame jų sąveikas, dėsnius. Pabandykite
stebėti kokią nors televizijos programą liudijančiai: jautriai, dėmesingai,
atsipalaidavus. Nesusitapatinkite su tuo, kas vyksta ekrane. Taip dedamas pamatas
neigiamų energijų transformacijai į teigiamas: pykčiui, agresijai, pavydui ir pan. -
į džiaugsmą, smalsumą, meilę.
Meditatorius mokosi jausti ir transformuoti visas
neigiamas emocijas, visas neigiamas energijas į teigiamas. Dauguma pasąmoninių
impulsų, jausmų ir emocijų bei dauguma impulsų, ateinančių iš aplinkos, gali būti
transformuoti sąmoningumu ir išreikšti kūrybiškai ir sąmoningai. Jeigu esate
sąmoningi ir pastebite, kaip emocija įeina į fizinį kūną, tai jūs elgsitės
panašiai, kaip artėjant riedančiam žemyn akmeniui ar krintant iš rankų daiktui. To
mokosi rytietiškų kovos menų meistrai. Bet mes nesirengiame kovoti. Mes rengiamės
gyventi; gyventi su džiaugsmu, su meile, kurdami, pilnatviškai. Pilnatviškumas yra
raktas į liudijimą, liudijimas - į meditaciją. Kad taip yra, patvirtinti galėtų
patyręs meditatorius. Kitaip daug metų gali būti sugaišta veltui.
Mes turėtume pasitikėti ne tiek protu, kiek
sąmoningumu, ir jį treniruoti, jį lavinti. Vakaruose sąmoningumas dar netirtas, dar
nepažintas; kaip ir meditacija. Gražiausi, esmingiausi dalykai liko nuošalyje. Iš
tikrųjų ne taisyklių, įsakymų ar įstatymų rinkiniai reikalingi, o sąmoningumas,
tekantis sąmoningumas ir meditacija, kaip sąmoningumo ugdymo būdas.
Ošo knygoje "Nuo medicinos į
meditaciją" sako: "Religija yra kelionė vidun, o meditacija yra kelias. Tai,
ką iš tikrųjų daro meditacija, yra tai, kad ji paima jus, jūsų sąmoningumą taip
giliai, kaip tik įmanoma. Netgi jūsų pačių kūnas tampa kažkuo išorišku. Netgi
jūsų pačių protas tampa kažkuo išorišku. Netgi jūsų pačių širdis, kuri yra
labai arti jūsų būties centro - tampa išore. Kai jūsų kūnas, protas ir širdis -
visi trys matomi kaip išorė, - jūs atėjote į savo būties centrą. <
>
Jūs pirmą kartą pradedate jaustis
kristalizuotas
ne, tai ne tas pats bespalvis asmuo, kuriuo jūs visuomet buvote. Pirmą
kartą pajausite milžinišką energiją, neišsenkančią energiją, apie kurią nieko
nežinojote. Pirmą kartą sužinote, kad mirs tik kūnas, protas, širdis, bet ne
jūs."
|