LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 






1999 Nr.10

Ošo meditacijos centro "Ojas" lyderis Mečislovas Vrubliauskas

MEDITACIJOS MOKYKLA

    Visose mokyklose moko koncentracijos. Bet štai jau treji metai Lietuvoje veikia ir meditacijos mokykla. Tai visiškai nauja, netradicinė dvasios ieškojimo mokykla. Jos metodai artimesni Rytų dvasios Meistrų metodams, ganėtinai besiskiriantiems nuo krikščionių, islamo ar induistinių metodų. Todėl žmonės ja domisi, bet nesupranta. Valdžios atstovai, atsakingi už religinių bendruomenių registraciją, stengiasi jos nepripažinti. Tai suprantama, nes viskas, kas nauja, baugina. Bet baimė niekuomet nebuvo dvasios ieškotojų pakeleivė.

    Šiuo metu mokykloje yra pirmas ir trečias kursai, kuriuose studijuoja beveik keturios dešimtys studentų. Kol kas nėra galimybės kas metai priimti studentus, nes nėra daugiau meditatorių, pasiruošusių vesti meditacines pratybas. Ši, prieš trejus metus gimusi Meditacijos mokykla (MM), tapo gyva laboratorija, tikra dvasios ieškotojų akademija. šioje straipsnelių serijoje aš dalinsiuosi MM taikytais ir patikrintais metodais ir apskritai žinomais ivairiais meditacijos metodais, kurie, mano supratimu, reikalingi visų pirma šiuolaikiniam žmogui. Be to, šie metodai plačiai žinomi zen’o, tantros, jogos, sufizmo, dao, tao Rytų tradicijose. Tai tūkstančių būdų ir milijonų meditatorių patyrimas per keletą tūkstančių metų. Mano supratimu, senieji ir naujieji dvasios ieškotojų metodai, jų atradimai geriausiai suprasti, sujungti ir išdėstyti šiuolaikinio dvasios Meistro Ošo mokyme. Dvasinėje praktikoje sena ir nauja visuomet susilieja, nes tas atradimas ir patyrimas ieškančiai sielai visuomet yra naujas.

    Mažas vaikas – Dievo akys į pasaulį. Vaikas dar neatskirtas nuo egzistencijos, nuo savo esybės. Jis dar vientisas, visuminis. Jis turi sąmoningumą, bet dar nemąsto. Todėl jis nežino nuodėmės, nusikaltimo, jo negraužia sąžinė. Jis dar nekaltas yra rojuje, bet pats to nežino, to neįsisąmonina. Vėliau jis prisimins kai kurias vaikystės akimirkas, kurios džiugins, bylos, kad įmanoma palaima, džiaugsmas. Tai keliauja su vaiku nuo įsčių. Kaip išsaugoti tą laimę, kaip sugrįžti į tą natūralią palaimos būseną, į paliktą rojų?

    Grįžkime vieną kitą žingsnelį atgal ir žvilgtelėkime į keletą esminių mūsų gyvenimo momentų. Tuomet ne tik galėsime šiek tiek sąmoningiau veikti pasaulyje, bet ir geriau suprasime savo laimės ir nelaimių priežastis.

    Kiekvienas esame gimę. Gimimas yra vienas iš pačių reikšmingiausių momentų tėvų ir vaiko, galime sakyti, mūsų gyvenime. Galėtume būti inteligentiškesni ir vaiką priimti šiame pasaulyje tinkamiau. Pirmiausia motina neturėtų bijoti vaiko gimdymo ir su juo neturėtų kovoti. Dėl šios kovos septyniasdešimt penki procentai vaikų gimsta naktį, kai motina yra nesąmoninga, nes tuomet vaikui lengviau pradėti gimimo procesą. Jeigu moterys atmestų nereikalingą tikėjimą, kad gimdymas turi būti skausmingas, nes jis ateina iš nuodėmės, tai jis, kaip sako Rytų mistikas Ošo, galėtų būti ne tik neskausmingas, bet net ir palaimingas. Gimdymo metu gimsta ne tik vaikas, bet ir motina. Tuo metu bręsta abu: motina ir vaikas. Motinai tai galbūt pirmas gilesnis išbandymas prieš susitinkant su vaiku šiame pasaulyje, kartais ties sąmonės praradimo riba; vaikui tai pirmieji veiksmai, nurodantys, kad kartais šiame pasaulyje bus reikalingos totalios pastangos. šis patyrimas liks vaiko pasąmonėje ir veiks jo sąmoningus veiksmus. Sunkiai gimę, patyrę šoką vaikai gali visą gyvenimą jausti viduje baimę: bijoti visko, kas nauja, ir tiesiog bijoti gyventi. Kai kada specialių meditacijų metodais tenka grįžti į šiuos momentus ir tinkamai juos įsisąmoninti.

    Jeigu jaučiate dideles naujumo, oro stygiaus, dusimo baimes, pasiteiraukite tėvų apie savo gimimą. Nuo užsilikusių tokių baimių galima atsipalaiduoti. Tokie metodai žinomi psichoterapijoje ir meditacinėje bei dvasinėje praktikoje. Ošo meditacinė praktika užsienyje dažnai vadinama meditacine terapija, nes ji gydo sielą. Žinoma, dvasinės praktikos metodai daug gilesni ir patikimesni, bet jiems paprastai reikalingas aukštesnis sąmoningumas. Todėl žmonėms nereikėtų vengti psichoterapijos metodų, o kai kada tik nuo jų ir pradėti.

    Viešėdamas 1996 metais Ošo tarptautinėje komunoje (Punoje, Indija) dalyvavau specialiame dešimties dienų meditacinės terapijos seminare "Kvėpavimo energijos". Mokslo, dalinai medicinos ir psichologijos mokslų supratimas apie kvėpavimą tėra paviršutinis. Meditacija leidžia žymiai giliau suprasti kvėpavimą. Jo priežasties nerasime fiziniame kūne. Mokslininkai ieško jame, bet jame neras. Jei jie bus atkaklūs ir supratingi, tai jie gali pajudėti link kvėpavimo šaknų. Bet tuomet jiems teks pereiti iš fizinio kūno į kitą – vitalinį kūną, o po to pereiti į dar gilesnį – astralinį, trečią žmogaus kūną. žmogaus kvėpavimo priežastis yra Rytuose taip vadinamame astraliniame žmogaus kūne, tai Vakaruose maždaug atitinka kolektyvinę pasąmonę. Sąmoningas ir lavinęsis šiame kūne gali beveik visiškai sustabdyti kvėpavimą ir daug valandų išbūti be oro, pavyzdžiui, po žeme. To nereikėtų priskirti prie dvasios praktikos. Tai tik žmogaus psichikos galimybių išplėtimas. Persotinus deguonimi kūną matomi įvairūs kolektyviniai - rasiniai, religiniai simboliai, įvairios vizijos, kurias įsisąmoninus išsiplečia žmogaus sąmonė, dingsta baimės, apima palaima.

    Meditacinio seminaro metu mačiau, kaip gana skausmingai, bet vis tik sėkmingai daugelis žmonių laisvinosi nuo įvairių kvėpavimą varžiusių įtampų ir baimių. Reikia suprasti jų atsiradimą. Kartą kilus baimei, išsigandus ir nesupratus kodėl, kvėpavimas truputį pasikeičia: susilpnėja, pakinta ritmas. Neįsisąmonintos baimės ir įtampos išlieka daugeliui dienų ar net mėnesių. Jeigu išsigąstama labai stipriai ar dažnai, tai šios įtampos kaupiasi ir pradedamos jausti net ir fiziniame kūne. Tai jau negalių ir ligų pradžia. Geriau nelaukti jų išsivystymo, o pajutus tik simptomus šalinti jų priežastis.

    Dešimtą seminaro dieną mes darėme specialią meditacinę techniką, kuri išjudina mumyse užsilikusias gimimo proceso įtampas ir baimes. Šios technikos negalima daryti nepasiruošus. Jai reikalingas atsipalaidavimas, vidinė ramybė, pasitikėjimas savimi ir aplinka. Gal trečdalis žmonių pakilus gimimo pasąmoniniam sluoksniui kentėjo skausmus, raičiojosi ir šūkavo. Seminaro vedantieji ragino neišsigąsti, drąsino ir kvietė bebaimiškai praeiti per atpalaiduojančius skausmus. Kartais labai aiškiai prisimenama anuometinė būsena ir net pati situacija. Po šios meditacijos daug žmonių labiau išsitiesė, atgijo, atrodė jaunesni. Tai viso meditacinio seminaro viršūnė.

    Man pačiam meditacijos metu iškilo gimimo vizija; jautėsi toks didžiulis lydinčios energijos kiekis, šviesa, nebuvo jokios baimes, atvirkščiai – jautėsi palaima. Atrodė, kad niekas negali sutrukdyti gimimo, jis toks galingas. Tą lydinčią energiją aš net ir dabar galiu bet kada pajusti. Tai ne įsivaizdavimas, o realybė. Bet kad galėtume juos atskirti, reikalinga arba paties žmogaus tam tikra praktika, arba specialisto patvirtinimas. Motinai, deja, tai buvo sunkus gimdymas. Ji net buvo praradusi sąmonę.

    Kad gimstant vaiko akys nebūtų žalojamos - nepatirtų šviesos smūgio - gimdymo patalpoje turėtų būti prietema. Gimusį vaiką derėtų palaikyti kurį laiką ant motinos pilvo, nes jis vaikui pažįstamas iš vidaus ir teikia jam saugumo jausmą. Nereikėtų skubėti ir nukirpti virkštelės ir tuo labiau laukti riksmo pakėlus už kojyčių.

    Žmogaus gimimas nėra jo pradžia. Meditatorius gali susipažinti su savo kelione į šį pasaulį nuo dar ankstesnių laikų: nuo jo įėjimo į įsčias ar net nuo praėjusio gyvenimo mirties. Vaiko pradėjimas yra labai reikšmingas momentas tėvų ir vaiko gyvenime. Tėvai vaikui duoda kūną. Jie tampa durimis vaikui ateiti į šį pasaulį. Kiaušinėlio apvaisinimo metu tarp dvasios ir fizinio pasaulio susidaro šviesos anga, per kurią į šį pasaulį įeina siela. Kai kada sielai tai gali būti šokas. Besimylinčiųjų būsena lemia, kokia siela įeis į įsčias. Jei besimylintys yra meditacijos būsenoje, tai gali ateiti siela su budos potencija, jei moteris kone prievartaujama, tai gali ateiti siela su Stalino ar Hitlerio bruožais. Besimylinčiųjų tėvų būsena dideliu mastu lemia ateinančios sielos sąlygotumus ir potenciją. Paprastai ateinanti siela turės sąlygotumus, artimus tėvų sąlygotumams. Nemažą įtaką sielos praėjimui į šį pasaulį turi ir karminiai dalykai. Rytuose teigiama, kad apie pusę šalia mūsų esančių žmonių mums pažįstami iš praėjusių gyvenimų. Ruošdamiesi pasikviesti į šį pasaulį sielą būkite blaivūs, šviesiai nusiteikę, nuoširdūs, atsidavę egzistencijai. Tuomet jūsų sukurta šviesos anga nebus prieinama žemesnėse plotmėse laukiančioms sieloms. Iš kitos pusės pasikvietę kilnesnę sielą, nepamirškite, kad ji nepriklauso jums ir būkite jai svetingi.

    Rytuose žinoma, kad žmogus keliauja iš vieno gyvenimo į kitą, kad mirtis - tai tik kūno lyg viršutinių rūbų pakeitimas. Ten nustatyta, kad kito gyvenimo sąlygas lemia paskutinė gyvenimo mintis. Todėl vienas gudrus žmogus, parduotuvės savininkas, galvodamas ne tik kaip nugyventi gerai šį gyvenimą, bet ir kaip gerai gyventi ir po mirties ir gerai gimti kitame gyvenime, pavadino visus savo sūnus dievų vardais. Taip jis tikėjo, kad paskutinėmis gyvenimo minutėmis, matydamas aplink save tik juos, galvos tik apie dievus ir tai nulems jam gerą ateitį. Artėjant mirčiai visi jo sūnūs susirinko aplink jį. Jo protas džiaugėsi, kad taip viskas gerai klostosi, kai staiga jį suneramino parduotuvė. Staiga jis paklausė savo sūnų: "O kas liko parduotuvėje, jei jūs visi susirinkote čia?" Tai buvo paskutinė jo mintis. Geriausia numirti meditacijoje. Tuomet skrydis bus aukščiausias.

    Čia pateikiame Ošo pratimą, kuris ne tik padeda įeiti į meditaciją, bet gali būti naudingas ir gyvenime. Jį patartina daryti keletą kartų per dieną ir prieš pat miegą.

    Norėdami išsiaiškinti nelaimės, ligos priežastį ar dar ką nors, užsimerkite, įkvėpkite ir nukreipę dėmesį, pavyzdžiui, į širdį ir sulaikę kvėpavimą pasakykite: "Iš kur širdies skausmas?" Po to tą pat padarykite iškvėpę ir sulaikę kvėpavimą. Tai reikėtų atlikti penketą kartų: penketą įkvėpimo - iškvėpimo ciklų. Saviįtaigos teiginys turi būti aiškus ir paprastas. Kuo ryžtingiau nusiteiksite saviįtaigos metu ir kuo ilgiau sulaikysite kvėpavimą, tuo veiksmingesnė bus saviįtaiga. Šio pratimo metu sąmoningo proto nusiteikimas pasiekia vis gilesnius pasąmonės sluoksnius, padeda juos tinkamai nuteikti ir taip rasti svarbius atsakymus. Nenaudokite šio pratimo savanaudiškiems tikslams. Tai turėtų būti tiesos ieškojimo dalis.






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos