LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Inteligentiškumas*

Rabija ir pamestos adatos mįslė

Mes gimėme būti palaimingi, tai prigimtinė mūsų teisė. Bet žmonės yra tokie neprotingi, kad jie net nepareiškia savo prigimtinės teisės. Jie labiau domisi tuo, ką turi kiti, ir pradeda paskui tuos dalykus lakstyti. Jie niekuomet nežiūri vidun, jie niekuomet neieško savo namuose.

Inteligentiškas asmuo pradės ieškoti nuo savo paties būties – tai bus pirmas jo ištyrimas, nes kol nežinau, kas yra manyje, kaip galiu leistis į paieškas aplink pasaulį? Pasaulis toks didelis. Ir tie, kurie ieškojo viduje, tai akimirksniu, iš karto rado. Tai ne palaipsninis progresas, tai staigus fenomenas, staigus prašvitimas.

Aš girdėjau istoriją apie labai didingą sufijų mistikę Rabiją al Adaviją (Rabia al-Adawia).

Vieną dieną žmonės pamatė ją sėdinčią ant kelio ir kažko ieškančią. Ji buvo sena moteris, silpnų akių, ir jai buvo sunku matyti. Todėl kaimynai atėjo jai padėti.

Jie paklausė: „Ko čia ieškote?“

Rabija atsakė: „Tai nesvarbu; aš ieškau. Jei galite man padėti, padėkite.“

Jie nusijuokė ir tarė: „Rabija, ar jūs pamišote? Jūs sakote, kad tai nesvarbu, bet jei mes nežinome, ko jūs ieškote, kaip galime padėti?“

Rabija kalbėjo: „Gerai. Tik jūsų pasitenkinimui pasakysiu, kad ieškau adatos, pamečiau adatą.“

Jie padėjo jai ieškoti, bet netrukus pamatė, kad kelias yra labai ilgas, o adata – labai mažytė.

Todėl jie paklausė Rabijos: „Pasakyk mums, kur tu ją pametei – nurodyk tikslią, konkrečią vietą. Kitaip sunku. Kelias labai ilgas ir mes galime ieškoti ir ieškoti per amžius. Kur ją pametėte?“

Rabija tarė: „Vėl jūs klausiate nereikšmingo dalyko. Kaip jis susijęs su mano ieškojimu?“

Jie sustojo. Jie sakė: „Iš tikro jūs pamišote!“

Rabija tarė: „Gerai. Patenkinsiu jūsų smalsumą. Aš pamečiau ją savo namuose.“

Jie paklausė: „Tai kodėl jūs ieškote čia?“

Ir kalbama, kad Rabija atsakė: „Nes čia šviesu, o viduje nėra šviesos.“

Saulė leidosi ir ant kelio vis dar buvo likę šiek tiek šviesos.

Ši alegorija yra labai reikšminga. Ar jūs kada nors klausėte savęs, ko ieškote? Ar kada nors tai buvo jūsų gilios meditacijos paieška? Ne. Net jei kai kuriais miglotais momentais, svajonių momentais jūs numanėte, ko ieškote, tai niekada nebuvo apibrėžta, niekada nebuvo tikslu. Jūs to dar neapibrėžėte. Jei jūs pabandysite tai apibrėžti, tai kuo tiksliau apibrėšite, tuo labiau jausite, kad to ieškoti nereikia. Ieškojimas gali tęstis tik neapibrėžtumo būsenoje, sapne; kai dalykai nėra aiškūs, jūs tiesiog tęsiate paieškas. Traukiamas tam tikro vidinio poreikio, stumiamas tam tikro būtinumo, jūs žinote vieną dalyką – jūs turite ieškoti. Tai vidinis poreikis. Bet jūs nežinote, ko ieškote.

O kol jūs nežinote, ko ieškote, kaip galite tai rasti? Tai neapibrėžta, o jūs galvojate, kad tai pinigai, jėga, garbė. Bet jūs matote, kad ir gerbiami, galingi žmonės ieško. Netgi nepaprastai turtingi žmonės – jie irgi ieško. Jie ieško iki paskutinės gyvenimo minutės. Taigi turtai nepadės, galia nepadės. Ieškojimas tęsiasi nepaisant to, ką jūs turite.

Ieškoti reikia kažko kito. Šie vardai, šios etiketės – pinigai, jėga, prestižas – tėra tik jūsų protui patenkinti. Jie tik padeda jausti, kad jūs kažko ieškote. Tas kažkas vis dar yra neapibrėžtas ir labai miglotas jausmas.

Pirma tikro siekėjo užduotis, siekėjo, kuris tapo truputį budrus, sąmoningas, yra apibūdinti siekimą; suformuluoti aiškią koncepciją, kas tai yra; iškelti ją iš sapnuojančios sąmonės; pažiūrėti į ją tiesiai, susidurti akis į akį. Nedelsiant prasideda transformacija. Jei jūs pradedate apibrėžti savo ieškojimą, pradedate prarasti ieškojimo interesą. Kuo jis aiškiau apibrėžtas, tuo jis yra mažesnis. Jei jis aiškiai žinomas, jis dingsta. Jis yra tik tol, kol jūs nedėmesingi.

Leiskite pakartoti: ieškojimas yra tik tol, kol jūs mieguisti; ieškojimas yra tik tol, kol jūs nesąmoningi. Ieškojimą sukuria nesąmoningumas.

Taip, Rabija yra teisi. Viduje nėra šviesos. Ir dėl to, kad viduje nėra šviesos, nėra sąmoningumo, žinoma, natūralu, kad jūs ieškote išorėje, nes išorėje, atrodo, yra šviesiau.

Visi mūsų pojūčiai yra ekstravertiški. Akys atsiveria išorėn, rankos juda, išsitiesia išorėn, kojos juda išorėn, ausys klauso išorinio triukšmo, garsų. Viskas, kas jums prieinama, yra angos išorėn; visi penki pojūčiai juda ekstravertišku keliu. Jūs pradedate ieškoti ten, kur matote, jaučiate, liečiate – pojūčių šviesa krenta išorėn. O siekėjas yra viduje.

Ši dichotomija turi būti suprasta. Siekėjas yra viduje, bet dėl to, kad šviesa yra išorėje, siekėjas pradeda judėti trokštama kryptimi, bandydamas išorėje rasti tai, kas jį patenkintų.

Tai niekada neatsitiks. To niekada nebuvo. Tai negali įvykti pagal daiktų prigimtį, nes tol, kol jūs nepasiekėte siekėjo, jūsų ieškojimai yra bergždi. Tol, kol jūs nesužinosite, kas esate, visi jūsų siekimai bus bevaisiai, nes jūs nepažinote siekėjo. Kaip jūs galite judėti teisinga dimensija, teisinga kryptimi, jei nepažįstate siekėjo? Tai neįmanoma. Svarbiausias dalykas turi būti peržiūrėtas pradžioje.

Jei visas siekimas sustojo ir jūs staiga įsisąmoninote, kad dabar lieka žinoti tik vieną dalyką: „Kas manyje siekia? Kokia energija nori manyje siekti? Kas esu aš?“ – tuomet vyksta transformacija. Visos vertybės pasikeičia. Jūs pradedate judėti vidun.

Tuomet Rabijai nereikia daugiau sėdėti ant kelio ieškant adatos, kuri yra pamesta kažkur savo paties vidinės sielos tamsumoje. Kartą pradėję judėti vidun... Pradžioje yra labai tamsu – Rabija teisi. Yra labai, labai tamsu, nes gyvenimų gyvenimus jūs nebuvote viduje – jūsų akys fokusavosi į išorinį pasaulį.

Ar jūs pastebėjote? Kartais, kai iš labai saulėtos ir ryškios šviesos jūs nuo kelio įeinate vidun – kai jūs staiga įeinate į namą, yra labai tamsu, nes akys sufokusuotos į išorinę šviesą. Kai yra labai šviesu, akies vyzdžiai susitraukia. Tamsoje akys turi atsipalaiduoti. Bet jeigu jūs truputį pasėdėsite, tai vėliau tamsa pranyks. Bus šviesiau, jūsų akys susireguliuos.

Daugelį gyvenimų jūs buvote išorėje, karštoje saulėje, pasaulyje, todėl įeidami vidun visiškai pamirštate, kaip vėl priderinti akis. Meditacija yra ne kas kita, o jūsų vizijos, akių priderinimas. Jeigu žiūrite vidun – tai užima laiko – palaipsniui, iš lėto jūs pradedate jausti viduje nuostabią šviesą. Tai ne agresyvi šviesa; ne tokia kaip saulės, panašesnė į mėnulio. Ji ne akina, ne blizgina, ji gana vėsi; ne karšta, labai užjaučianti, labai raminanti, paguodžianti.

Vėliau, kai prisiderinsite prie vidinės šviesos, pamatysite, kad jūs ir esate pats šaltinis. Siekėjas yra siekiamasis. Tuomet jūs matysite, kad turtai yra viduje, o visa problema yra ta, kad jūs jų ieškojote išorėje. Jūs jų ieškojote kažkur išorėje, o jie visuomet buvo viduje. Jūs ieškojote klaidinga kryptimi, tai viskas.

 

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą įžvalgų ir alegorijų knygą su kortomis Ošo transformacijos taro galima rasti.  

 

Atnaujinta 2019-09-02






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2019. All rights reserved. Copyright information



Naujienos