LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Emocijų supratimas*

(2 dalis iš 2)

Bet aš turiu pasakyti, kad meilė nėra fokusuota į išorę: netgi tuomet, kai išorėje nieko nėra, meilė jumyse gali gimti. Meilė yra vidinė, draugiškumas yra iš vidaus. Priešiškumas reikalauja kito, jis susijęs su kitu. Neapykanta prasideda nuo impulsų iš išorės, meilė trykšta iš vidaus, meilės šaltinis teka iš vidaus, neapykantos reakcija ateina iš išorės. Nešvarios emocijos susikuria išorėje, tyros emocijos teka iš vidaus.

  

Pabandykite suprasti skirtumą tarp nešvarių ir tyrų emocijų. Tos emocijos, kurios sukyla dėl išorės, nėra tyros; taigi jūsų meilė, aistra, kurią jūs vadinate meile, nėra tyros, nes jų priežastis yra išorėje. Ta meilė, kuri teka iš vidaus, ta, kurios priežastis nėra išorėje, yra tyra. Štai kodėl Rytuose mes sakome, kad yra skirtumas tarp meilės ir aistros: mes atskiriame meilę nuo aistros.

Aistros priežastis yra išorėje. Buda ar Mahavira savo širdyse neturi aistros, juose yra meilė.

Jėzus ėjo per miestelį. Buvo vidurdienis, ir jis buvo labai pavargęs. Saulė buvo labai karšta, todėl jis stabtelėjo po sodo medžiu pailsėti. Namas ir sodas priklausė prostitutei. Ji pamatė Jėzų, besiilsintį po medžiu savo sode. Niekas niekada nebuvo stabtelėjęs poilsiui jos sode; ji niekada iki tol nebuvo mačiusi nieko panašaus. Ji matė daug nuostabių žmonių, ji matė daug galingų žmonių, bet šis grožis buvo kitoks, šis vientisumas buvo kažkas ne iš šio pasaulio. Susižavėjimas patraukė ją prie jo, bet, kol ji tai suprato, ji jau stovėjo prie medžio.

Kai ji priėjo arčiau prie Jėzaus ir pradėjo į jį žiūrėti, jo akys atsimerkė ir jis pakilo eiti. Jis padėkojo jai, sakydamas: „Ačiū už tavo medžio pavėsį. Dabar aš išvykstu, manęs laukia ilgas kelias.“

Bet prostitutė pasakė: „Jeigu jūs nors valandėlei neįeisite į mano namą, aš jausiuosi įžeista. Prašau pabūti valandėlę. Tai pirmas kartas, kai aš ką nors kviečiu į savo namus. Žmonės ateina prie mano durų, o aš siunčiu juos šalin. Tai pirmas kartas gyvenime, kai aš ką nors kviečiu vidun.

Jėzus pasakė: „Jei pakvietei mane į savo širdį, aš jau tapau tavo svečiu. Bet manęs laukia ilgas kelias, taigi prašom leisti man išvykti. Aš jau priėmiau tavo svetingumą.“

Bet prostitutė pasakė: „Tai žeidžia mane. Argi jūs neparodysite man nors kiek meilės įeidamas į mano namus?“

Jėzus jai pasakė: „Atsimink, aš esu vienintelis asmuo, kuris tave myli. Visi kiti vyrai, kurie ateidavo prie tavo durų, tavęs nemylėjo. Aš esu vienintelis asmuo, kuris gali tave mylėti. Tie kiti, kurie atėjo prie tavo durų, tavęs nemyli, nes jie neturi meilės. Jie ateidinėjo dėl tavęs. O mano meilė yra viduje.“

Meilė yra panaši į lempos šviesą: net jei nieko nėra šalia, šviesa vis tiek sklis į tuštumą ir jei kas nors eis pro šalį, ji kris ant jo. Bet aistra ir troškimai nėra panašūs į šviesą: jei juos kas nors išjudina, jų energija teka link jų. Štai kodėl aistra yra įtampa. Meilė nėra įtampa. Meilėje nėra įtampos, meilė yra absoliučios ramybės būsena.

Netyros emocijos yra tos, kurios sukyla dėl išorinės priežasties. Jūsų viduje netyras emocijas sukelia vėjas iš išorės. Tyros emocijos yra tos, kurios ateina iš vidaus; vėjas iš išorės jų neveikia. Mes negalvojame, kad Mahavira ar Buda mylėjo – bet aš jums pasakysiu, kad jie buvo vieninteliai žmonės, kurie mylėjo. Tačiau tarp jų ir jūsų meilės yra skirtumas. Jūsų meilė yra su kuo nors susijusi, jų meilė nėra santykis, tai būties būsena. Tai ne santykis – jų meilė nesusijusi su kuo nors kitu, tai jų būties būsena. Jie priversti mylėti, nes neturi kito pasirinkimo.

Apie Mahavirą yra sakoma, kad kai žmonės jį įžeisdavo, kai jie mesdavo į jį akmenis, smeigė vinis į jo ausis, jis viską atleisdavo. Aš sakyčiau, kad tai nėra tiesa: Mahavira niekam neatleisdavo, nes tik tie žmonės, kurie gali supykti, gali atleisti. O Mahavira nesigailėjo jų, nes tik tie, kurie yra žiaurūs, gali būti ir gailestingi. Mahavira negalvojo, kad jis turėtų elgtis su šiais žmonėmis blogai, nes tik tie žmonės, kurie su kitais elgiasi blogai, galvoja panašiai.

Ką galėjo daryti Mahavira? Jis buvo bejėgis, jis negalėjo duoti nieko kito, išskyrus meilę. Nesvarbu, kas buvo jam daroma, jo atsakymas visuomet būdavo meilė. Jei jūs mesite akmenį į medį, pilną vaisių, jo atsakymas bus visuomet vienodas – vaisius, nes nėra kitokio būdo. Medis nedaro nieko, jis bejėgis. O jei jūs į pilną vandens upę įmesite bet kokį indą, nesvarbu, ar indas yra švarus, ar ne, padarytas iš aukso ar iš geležies, upė neturi kito pasirinkimo, kaip tik pripildyti jį vandens. Tai nekalba apie upės didingumą, ji negali pasielgti kitaip. Kai žmogaus būties būsena yra meilė, tuomet nėra pasirinkimo – būtina duoti, nes nėra kito kelio.

Emocijos, kurios ateina iš vidaus, kurios negali traukti į išorę ir negali būti paimtos iš išorės, yra tyros emocijos. Tos emocijų bangos, kurias sukelia jumyse išorinės audros, yra netyros emocijos. Emocijos, gimusios jumyse dėl poveikio iš išorės, sukels jumyse nerimą ir susirūpinimą, o tos, kurios atsiranda iš vidaus, pripildys jus palaimos.

Todėl atsiminkite svarbiausią dalyką, liečiantį tyras ir netyras emocijas: tyros emocijos yra žmogaus būties būsena, netyros emocijos nėra būties būsena, o jos iškraipymas. Netyros emocijos yra išorinės įtakos pasekmė būčiai, tyros emocijos yra vidinė būties ekspansija. Todėl aiškinkitės, ar emocijos, kurios jus išjudina, ateina iš vidaus, ar jas sukuria kiti žmonės.

Aš vaikštau gatve, ir jūs mane įžeidžiate: jei mane apima pyktis, tuomet tai bus netyra emocija, nes ją manyje sukūrėte jūs. Aš vaikštau gatve, o jūs parodote man pagarbą ir dėl to aš jaučiu pasitenkinimą – tuomet tai netyra emocija, nes ją manyje sukūrėte jūs. Bet jei mano vidinė būsena lieka ta pati kaip prieš įžeidimą ar pagyrimą, ar jūs mane giriate, ar aukštinate, tuomet tai bus tyra emocija, nes jūs jos manyje nesukūrėte, ji yra mano paties. Tai, kas yra iš manęs, yra tyra, o tai, kas ateina iš išorės, yra netyra. Tai, kas ateina iš išorės, yra reakcija, aidas.

Neseniai nuvykau į vietą, kurioje galima girdėti aidus. Jei jūs sukelsite garsus, kalnai juos pakartos. Aš sakiau, kad dauguma žmonių tik pakartoja: jei jūs ką nors pasakysite, jie tai pakartos. Jie neturi ko patys pasakyti, jie primena aido kameras. Jei jūs sušuksite, jie šūksmą pakartos – garsas ne jų, tai jūs sukūrėte garsą. Tai, ką jūs davėte, nebuvo jūsų, kažkas kitas tai jumyse sukūrė. Visi jūs esate kaip aido kameros: jūs neturite savo garsų, savo gyvenimo. Jūs neturite jokių savo jausmų. Visos jūsų emocijos yra netyros, nes jos priklauso kitiems, jos pasiskolintos.

Atsiminkite pirmą raktą: emocijos turi būti jūsų. Tai neturėtų būti reakcija, tai turėtų būti jūsų būties būsena.

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Meditacijos kelias" galima rasti.  

Atnaujinta 2015-11-26






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos